Šaltibarščiai – 8 eurai, bulviniai blynai – 13. Kainos Lietuvos restoranuose ir pajūryje šią vasarą buvo viena populiariausių diskusijų temų. Tačiau kainas restoranuose nustato ne valdžia, o konkurencija, žmonių pasiryžimas išleisti pinigus, verslininkų lūkesčiai užsidirbti per trumpą vasaros sezoną, visos išlaidos, darbuotojų atlyginimai. Žinoma, kainas veikia ir šiam verslui taikomi mokesčiai.
Praėjusiųjų metų viduryje Seimas, norėdamas padėti nuo COVID-19 pandemijos labiausiai nukentėjusiems verslams, sumažino jiems taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 21 iki 9 proc. Ši pagalba galios iki metų pabaigos, todėl nuo sausio, jei Seimas nenuspręs kitaip, mokesčiai vėl padidės.
Artėjant šiam terminui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija atliko analizę, kaip sekėsi restoranams, viešbučiams, kino teatrams, sporto klubams, renginių organizatoriams ir kitiems panašiems verslams sumažinus PVM, ar jie jau pakankamai sustiprėjo po buvusių karantinų.
Situacija apgaulinga. Pajamos, ypač maitinimo įstaigų versle, sparčiai augo ir viršijo buvusias prieš pandemiją. Tačiau restoranų išlaidos dėl kylančių kainų ir didėjančių atlyginimų išsipūtė dar labiau. Bendra įmonių finansinė situacija 2021 m. pabaigoje buvo blogesnė nei prieš pandemiją, nes pajamos tik buvo atsistačiusios, o išlaidos buvo 8 proc. didesnės. Matyt, dėl to pastaruoju metu pastebimi ir dažnėjantys restoranų bankrotų atvejai. Per 7 šių metų mėnesius bankrutavo ketvirtadaliu daugiau restoranų nei pernai per visus metus.
Viešbučių versle situacija bene liūdniausia. 2021 m. apgyvendinimo įstaigų apyvarta augo 14 proc., tačiau tesiekė tik 63 proc. 2019 m. lygio.
Remiantis Statistikos departamento rengta apklausa, dauguma verslų yra nusiteikę pesimistiškai. Tam įtakos turi užsienio turistų sumažėjimas didžiuosiuose miestuose (viena iš priežasčių – Rusijos kaimynystės baimė) ir dalies vartotojų įpročių pasikeitimas išaugus kainoms. Galimas mokesčio didinimas kitais metais ir planuojamas didelis minimalaus darbo užmokesčio augimas šiems verslams dar labiau komplikuotų situaciją. Labiausiai tai pajustų smulkūs verslai, neabejotinai augtų šešėlis.
Mažesnį PVM tarifą maitinimo paslaugoms taiko 20 iš 27 ES šalių. Viešbučiuose visą PVM tarifą moka tik danai. Jis Lietuvoje galioja jau septynerius metus. Analizė rodo, kad įvedus lengvatą šio verslo sukuriama vertė ir pačių verslų skaičius pradėjo augti kur kas sparčiau nei kitose ES šalyse. Dvigubai greičiau augo turistų skaičius, tačiau Lietuva pagal ši rodiklį vis dar atsilieka nuo daugelio ES šalių.
Taigi mūsų analizė rodo, kad nuo koronaviruso labiausiai nukentėję verslai vis dar patiria daug iššūkių ir jiems atsigauti reikės daugiau laiko. Todėl atsižvelgdami į sudėtingą situaciją, prognozuojamą ekonomikos lėtėjimą ir tebesitęsiantį išlaidų augimą, turime padėti verslams ir susilaikyti nuo mokesčių didinimo.
Maitinimo įstaigoms ir pramogų sektoriui būtų tikslinga nedidinti mokesčių dar vienerius metus, o apgyvendinimo įstaigoms palikti 9 proc. dydžio PVM tarifą visam laikui, nes tai susiję su apgyvendinimo paslaugų eksporto skatinimu. Tarifo didinimas pablogintų Lietuvos konkurencinę padėti kitų šalių atžvilgiu.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.