Pastebėjau, jog dalis balsuojančiųjų Lietuvoje nežino, kad šis referendumas nėra apie dvigubą pilietybę. Dvigubą pilietybę turi tūkstančių išvykusiųjų per Antrąjį pasaulinį karą vaikai ir anūkai, gimę užsienyje. Arba ištremtųjų ir partizanų vaikai ir anūkai. Referendume būtina išspręsti lietuvių, išvykusių po 1990 m., Lietuvos pilietybės išsaugojimo problemą. Tai yra karta, stovėjusi Baltijos kelyje, tai yra karta, veikusi Lietuvos Nepriklausomybės ištakose. Tai karta, padėjusi pamatus šiandienos Lietuvos sėkmei.
Dabar šie Nepriklausomybės ištakose augę ar veikę mūsų piliečiai netikėčiausiose situacijose sužino, kad jiems atimama Lietuvos pilietybė. Kas išsiimdami verslo liudiją, kas keisdami dokumentus. Kas metus Lietuva praranda po 1000 savo piliečių. Savų, kurie pilietybę įgijo gimimu, tačiau dėl šeimos, darbo ar mokslų jiems reikia turėti ir tos šalies, kurioje gyvena, pilietybę.
Susitikimuose dėl pilietybės išsaugojimo su užsienyje ir Lietuvoje gyvenančiaisiais girdžiu nemažai mitų ir priešiškų jėgų paskleistų žinučių. Stiprinamas nerimas, kaip turintieji dvi pilietybes spręs lojalumo valstybei klausimą. Visų pirma, lojalumo klausimo nereiks spręsti, nereikės rinktis, nes pilietybę išsaugoti galės tik draugiškų valstybių pilietybes įgiję lietuviai. Didžiausios lietuvių bendruomenės užsienyje yra Jungtinėje Karalystėje, JAV, Norvegijoje, Airijoje, kitose NATO ir Europos Sąjungos šalyse – Lietuvos strateginėse partnerėse. O pasirinkusieji gyventi Lietuvai nedraugiškoje šalyje Lietuvos pilietybės išsaugoti negalės.
Antra, lojalumo klausimas nebėra aktuali problema, nes jau dabar tūkstančiai Lietuvos kilmės asmenų, išvykusių iki Nepriklausomybės atgavimo, arba įstatymų išimtis turintis jaunimas yra įgiję dvigubą pilietybę. Net 22 Europos Sąjungos šalys leidžia dvigubą pilietybę.
Mes norime, kad aukščiausiose sporto varžybose profesionalumą demonstruojantis ir JAV pilietybę turintis lietuvis galėtų didžiuodamasis pasakyti, kad jis ir Lietuvos pilietis. Mes norime, kad rinkimus į JAV Senatą laimėjęs lietuvis prisidėtų prie atstovavimo Lietuvos interesams. Mes norime, kad Šveicarijoje ar Nyderlanduose mokslo atradimų komandose dirbantys lietuviai pristatytų savo pasiekimus ir Lietuvai. Motyvacija tai daryti, o dar geriau – ateityje grįžti gyventi į Lietuvą, be Lietuvos pilietybės bus atimta.
Parvykę į Lietuvą be pilietybės, Lietuvai atėmus gimimu įgytą pilietybę, lietuviai negalės čia sklandžiai grįžti ir gyventi. Negalės sklandžiai slaugyti senų tėvų, nes turės išvykti per 90 dienų. Negalės dirbti dalies darbų, negalės dalyvauti mokymosi sistemoje. O ir neturės motyvacijos. Taip mes dar labiau mažintume Lietuvą. Mūsų gimtinė jau dabar yra neleistinai susitraukusi, patiriame demografinę krizę. Stabdykime tai išlaikydami pilietybės gijas savo piliečiais visame pasaulyje.
Ir dėmesio visiems: gyvename teisinėje valstybėje, keičiant Lietuvos Konstituciją referendume balsuosime dėl iš tiesų sunkios formuluotės, tai yra tikslaus sakinio, kuris Jūsų palaikymo ir referendumo sėkmės atveju taps Konstitucijos dalimi. Kviečiu palaikyti žymint „TAIP“.
***
Aušrinė Armonaitė yra Ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.