Kodėl šis referendumas yra svarbus ne tik užsienio lietuviams, bet ir pačiai valstybei? Lietuva kaip maža šalis turi būti suinteresuota turėti kuo daugiau piliečių, svaresnį žodį ir didesnę įtaką pasaulyje. Tai mums naudinga ir politiškai, ir ekonomiškai, ir nacionalinio saugumo prasme.
Tai labai aiškiai matosi dabar, kai žmonės vis labiau migruoja, keičia gyvenamąją vietą dėl darbo, mokslų ar šeimos. Vakarų pasaulio valstybės po truputį tampa daugiatautėmis, todėl jose gyvenančių užsienio bendruomenių, tarp jų ir lietuvių, svarba bus vis reikšmingesnė. Pavyzdžiui, kuo daugiau Amerikos lietuvių ir kitų europiečių susitelks ir balsuos būsimuose JAV prezidento rinkimuose, tuo palankesnio rinkimų rezultato Europai ir Lietuvai galime tikėtis.
Šiandienos kontekste pasaulio lietuvių balsas yra nepaprastos svarbos išlaikant dėmesį Ukrainai, raginant ją toliau remti ginklais ir pinigais. Pavyzdžiui, Vokietijos lietuviai yra nepailstantys kassavaitinių demonstracijų dėl Ukrainos organizatoriai, sugebantys atvesti Vokietijos vadovus ir nacionalinę žiniasklaidą prie rusų apšaudyto ukrainiečių greitosios pagalbos automobilio, padedantys sugrąžinti dėmesį Rusijos agresijos temai. Negalime likti su savo stipria pozicija tarptautinėje aplinkoje vieni. Pasaulio lietuviai yra mūsų vienybės, mūsų nacionalinių interesų globalus balsas.
Užsienyje gyvenančių tautiečių apklausų rezultatai rodo, kad trys ketvirtadaliai lietuvių yra vienaip ar kitaip įsitraukę į Lietuvos pristatymo užsienyje veiklas, mūsų šalies žinomumo didinimą. Du trečdaliai apklaustųjų prisideda prie gerovės Lietuvoje kūrimo, finansiškai remia Lietuvoje gyvenančius artimuosius. Tai yra rimti argumentai, kodėl jų bendruomenė Lietuvai yra labai svarbi.
Po nepavykusio pirmojo referendumo užsienyje buvo nemažai nusivylimo. Kaip Pasaulio lietuvių apygardoje išrinkta Seimo narė, susitikinėdama su užsienio lietuvių bendruomenėmis girdžiu daug baimių dėl antrojo referendumo likimo. Girdžiu ir nuomonių, kad, jei ir antrasis referendumas bus nesėkmingas, dalis žmonių daugiau nelauks ir sieks kitų šalių pilietybės suprasdami, kad automatiškai neteks Lietuvos paso. Europos Sąjungoje gyvenantiems lietuviams tai nėra labai aktualu, tačiau gyvenantiems už Europos ribų ar ir čia pat, Jungtinėje Karalystėje, dėl eibės kasdieninių priežasčių būtų svarbu turėti tos šalies, kurioje gyvena, pilietybę.
Taigi jei šios niūrios prognozės išsipildytų, Lietuva labai greitai netektų tūkstančių piliečių, parastų ryšį su dalimi savo bendruomenės. Tai būtų didelė netektis mūsų valstybei. Netekę Lietuvos pilietybės žmonės turės mažiau motyvacijos po kurio laiko grįžti gyventi į Lietuvą, investuoti čia savo pinigus, skirti širdies ir laiko Lietuvos interesams ginti šalyse, kuriose gyvena, skirti savo laimėjimus gimtinei ar puoselėti lietuviškumą.
Referendumo kritikai siekia įpiršti, kad kitos šalies pilietybę priėmę lietuviai tampa nelojalūs ir, jeigu jiems Lietuva iš tikrųjų yra svarbi, jie to nedarytų. Su tokia nuomone griežtai nesutinku. Gyvename laisvame, greitai besikeičiančiame pasaulyje, kur dviguba pilietybė jau nėra retenybė. Ją turi įteisinusios 22 iš 27 Europos Sąjungos šalių. Ir dabar tokią galimybę numato Lietuvos Konstitucija, tik su daugybe išimčių. Neseniai mano iniciatyva Seimas įteisino dar vieną išimtį ir leido užsienyje gimusiems lietuvių vaikams kreiptis dėl Lietuvos pilietybės įgijimo ir sukakus pilnametystei. Nors asmenų, galinčių įgyti pilietybę, ratas dabar dar platesnis, tačiau šios išimtys ir pakeitimai sistemą daro tik dar sudėtingesnę ir nesuprantamesnę. Visi Lietuvos žmonės privalo turėti vienodas teises ir galimybes. Pakeitus Konstituciją išimtys neteks prasmės.
Kiekvienas žmogus sprendimą dėl pilietybės priima dėl asmeninių ir labai skirtingų priežasčių. Turime gerbti tokį žmogaus apsisprendimą ir nerūšiuoti lietuvių pagal tai, kokios šalies pasą jie turi. Pažįstu užsienio lietuvių, kurie norėtų išlaikyti arba susigrąžinti Lietuvos pilietybę, tačiau dėl eibės priežasčių, tokių kaip verslas, šeima ar kitų, negali atsisakyti paso tos šalies, kurioje gimė ar dabar gyvena.
Esame per maža valstybė, kad savo noru atsisakytume savo piliečių ar juos nuviltume ir prarastume. Todėl padarykime viską, ką galime, kad referendumas dėl pilietybės išsaugojimo šįkart pavyktų. Kad tai atsitiktų, šį klausimą turi palaikyti daugiau kaip pusė rinkėjų sąrašuose esančių žmonių – apie 1,2 mln. Prieš penkerius metus tokių žmonių buvo beveik milijonas. Būtent dėl to naujajame referendume svarbiausias yra didelis pilietinis aktyvumas. Visi užsienyje gyvenantys tautiečiai jau gali registruotis balsavimui Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainėje internete.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.