Toliau privalome siekti visų porų lygybės prieš įstatymą, o taip pat suteikti visuomenei aiškumą dėl Civilinės sąjungos instituto ateities.
Noriu trumpai priminti, koks buvo mūsų kelias iki šiol:
Tik suformavus dabartinę valdančiąją koaliciją, 2020 m. pabaigoje, buvo pradėtas pasirengimas partnerystės įteisinimui Lietuvoje. Parengti bent keli įstatymo projekto variantai, sutelktas palaikymas, suskaičiuoti balsai, kurių pakaktų įstatymo pateikimo procedūrai Seime.
2021 m. gegužės 25 d. įvyko pirmasis Partnerystės įstatymo pateikimas. Už projektą balsavo 63 Seimo nariai, prieš - 58, susilaikė - 7. Palaikymas projektui buvo istoriškai didelis, tačiau paskutinę minutę persigalvojus keletui Seimo narių, iki sėkmės pritrūko dviejų balsų.
Nepavykus pirmajam pateikimui, siekėme dar kartą įsiklausyti į teisininkų, ekspertų, nevyriausybininkų, Seimo frakcijų pozicijas. Ir kartu su koalicijos partneriais parengėme kompromisinį Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
Siekiant teigiamo šio įstatymo svarstymo rezultato, svarbiausia užduotimi tapo bendradarbiavimas su Seimo frakcijomis, kurioms svarbios žmogaus teisės, bei pavieniais Seimo nariais. Turėjome tikslą sutelkti kuo didesnį parlamentarų, nevyriausybinių organizacijų ir teisės ekspertų palaikymą.
2022 m. gegužės 16 d. įstatymas buvo pristatytas visuomenei, o gegužės 26 d. Seime sėkmingai įveikė pateikimo stadiją. Už balsavo 70, prieš - 49 politikai, 6 susilaikė. Rezultatas užtikrintas, bet pasiektas dėl milžiniškų pastangų ir kompromisų.
Po to prasidėjo įstatymo projekto svarstymas Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK). 2022 m. rugsėjo 28 d. TTK pritarė įstatymo projektui. Tuo tarpu kai kurios opozicinės jėgos siekė įteisinti homofobišką alternatyvą - Artimo ryšio įstatymo projektą. Siekiant vilkinti procedūras Civilinės sąjungos projektui buvo užsakytas ekspertų vertinimas. Turėjome apginti savo projektą ir stabdyti homofobiškas alternatyvas. Pavyko išsaugoti būtent Civilinės sąjungos projektą kaip svarbiausią alternatyvą, reguliuojančią tos pačios lyties porų ir nesusituokusių porų santykius. Atlikta ekspertizė ir TTK iš naujo pakoregavo Civilinės sąjungos projektą. Jis gali sugrįžti antram balsavimui.
Paraleliai vykstant politiniams ir teisėkūros procesams, bendravome su šimtais žmonių, organizacijų, įmonių, visuomenininkų, žurnalistų, apžvalgininkų, kultūros atstovų, užsienio diplomatų, kurių viešas ir privatus palaikymas, pagalba ir patarimai mums yra labai svarbūs.
Didelė dalis Seimo narių palaiko būtinybę įteisinti Civilinę sąjungą Lietuvoje. Esame civilizuota Europos Sąjungos valstybė, todėl negalime Europos žemėlapyje būti spalvinami ta pačia spalva, kaip Rusija ar Baltarusija.
Vis dėlto dalis parlamentarų vis dar nėra apsisprendę, kaip balsuoti, arba bijo išreikšti savo politinę valią. Jiems yra daromas spaudimas, ypač iš politinių konkurentų, kurie savo politinį kapitalą kaupia skleisdami neapykantą ir reikšdami kritiką vakarietiškai perspektyvai Lietuvoje.
Būtent abejojančių ir dar neapsisprendusių Seimo narių balsas turės reikšmingos įtakos įstatymo likimui.
Labai svarbi vieninga ne tik valdančiosios koalicijos, bet ir partijų, kurios partnerystės įteisinimą turi savo programose ir kurioms svarbios žmogaus teisės, parama. Dabar labai svarbu, kad jos neišduotų savo principų ir neatsisakytų savo pažadų. Atsakomybė už šio įstatymo likimą gula ant viso Seimo pečių. Turime atsakyti sau į klausimą, į kurią pusę vesime Lietuvą ir kiek lyderystės šiame kelyje prisiimsime.
Ypač svarbi ir vieša visuomenės parama, kad Seimo nariai suprastų šio sprendimo svarbą, galbūt kai kurie jaustųsi drąsiau balsuodami pagal savo sąžinę. Todėl kviečiu Jus viešai palaikyti šią Lietuvai svarbią iniciatyvą. Padarykime viską, kad jos sėkmingas svarstymas Seime taptų visos Lietuvos pergale.
Lietuvoje tilpsime visi.