Aušrinė Armonaitė. Šarlatanų perkamas jausmomatis yra dvigubai brangesnis už visą savižudybių prevencijos biudžetą

Vilniaus universiteto mokslininkai prognozuoja, kad dėl COVID-19 pandemijos kilę ekonominiai sunkumai gali atnešti iki 230 papildomų savižudybių per ateinančius 3–4 metus, greta ir taip kasmet įvykstančių 650–700 savižudybių. Psichologinių paramos linijų vadovai pažymi, kad išaugo besikreipiančiųjų pagalbos skaičius dėl minčių apie savižudybę ir savęs žalojimo atvejus.

Savižudybių atpažinimo ir pagalbos finansavimas SAM biudžete siekia apie 380 tūkst. eurų, iš kurių 100 tūkst. vasario mėnesį ministro sprendimu nukeliavo socialinės reklamos prieš alkoholio vartojimą sukūrimui. Taip – reklamos kūrimui, bet ne anoniminių, nuotolinių, visiems prieinamų psichologo konsultacijų plėtrai – kas krizės akivaizdoje yra ypatingai svarbu.

Toks ministro sprendimas jau vasario mėnesį sulaukė ekspertų kritikos ir neigiamos reakcijos. Įsisiūbavus COVID-19 krizei, savižudybių prevencijos lėšas būtina skirti ne reklamoms, o būtent tam, kam jos ir turėjo būti skirtos – tiesioginei savižudybių prevencijai, kuri šiandien privalo būti prioritetu. Be to, ministerijų investicijos į reklamą priešrinkiminiais metais kelia ypač daug abejonių.

Penktadienį kreipiausi į Sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrą A. Monkevičių prašydama skirti didesnį finansavimą tiesioginėms savižudybių prevencijos priemonėms, taip pat atlikti Trakų rajono Pedagoginės psichologinės tarnybos už 665 tūkst. eurų vykdomo jausmomačio kūrimo konkurso antikorupcinį vertinimą ir peržiūrėti pedagoginių psichologinių tarnybų veiklą karantino metu.

Kai mokslininkai ir specialistai skambina pavojaus varpais dėl augančių psichosocialinių problemų, savižudybių prevencijos biudžetas Sveikatos apsaugos ministerijoje yra per pusę mažesnis, nei Trakų Pedagoginė psichologinė tarnyba pirks pseudomokslu, šarlatanizmu ir korupcija dvelkiantį prietaisą, skirtą biolaukams matuoti. Viską apmokės Europos Sąjungos lėšomis. Nes juk Lietuvos institucijos tiesiog negali suprasti, kad tas lėšas galima pasitelkti sisteminiams sprendimams, o ne šarlatanų sukurtam geležies gabalui įsigyti.

Todėl ŠMM turėtų ištirti, kokiomis aplinkybėmis ir kuo remiantis Trakų Pedagoginė psichologinė tarnyba kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) už 665 tūkst. eurų nusprendė kurti jausmomatį, kuris neva tai spręstų depresijos ir psichosocialines problemas.

ŠMM taip pat turėtų peržiūrėti savivaldybėse veikiančių pedagoginių psichologinių tarnybų vykdomus konkursus, veiklą ir teikiamas rekomendacijas. Vykdyti didesnę šių įstaigų veiklos kontrolę ir įgyvendinti auditą. Tai krizės akivaizdoje turėtų būti svarbios organizacijos, teikiančios paramą vaikams, mokytojams, tėvams ir visiems švietimo dalyviams. Tačiau nepaisant pavienių specialistų nuoširdaus darbo ten, pastaraisiais metais šių tarnybų vykdoma veikla kelia didelių abejonių tiek dėl profesionalumo, tiek dėl skaidrumo.