Aušrinė Armonaitė. Šiauliuose ar Molėtuose uždirbti daugiau nei sostinėje – viskas įmanoma

Dabar sugriausiu mitą, kad viskas geriausia Lietuvoje atitenka Vilniui ir centrinė valdžia regionus jau seniai pamiršo. Kad taip nėra, geriausiai atspindi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbai.

Vilniaus miestas Lietuvoje yra turtingiausias ir greičiausiai augantis. Vidutinio vilniečio alga yra maždaug 400 eurų didesnė nei regionų gyventojų. Todėl skiriame padidintą dėmesį ir pinigus būtent regionams, kad atotrūkis tarp sostinės ir kitų savivaldybių sumažėtų.

Verslų auginimui ir atnaujinimui Vidurio Lietuvos regione esam skyrę apie 900 mln. eurų. Tai yra dvigubai didesnė suma nei 2014-2020 m. Įmonės dabar pradeda gauti pinigus ir juos investuoti, todėl daugumos darbų ir investicijų rezultatai bus geriausiai matomi per ateinančius metus. Pavyzdžiui, pramoniniuose Jonavos, Mažeikių ir Akmenės rajonuose finansuojame 29 įmonių augimo projektus. Jiems šiemet skyrėme net 171 mln. Eurų.

Mažesnių miestų sėkmė kuriant naujas darbo vietas ir pritraukiant stambius verslus labai priklauso nuo laisvų žemės sklypų, gatvių tinklo ir kitos infrastruktūros. Gamyklas statantys verslai renkasi tas vietas, kuriose tai padaryti būtų patogiausia. Kadangi savivaldybės ne visada turi pinigų, padedame joms pasiruošti didelių investicijų priėmimui. Per ketverius darbo metus pramoninių zonų vystymui esame skyrę 76 mln. eurų. Juos padalinome 21 Lietuvos savivaldybei. Daugiausiai pinigų gavo miestai, turintys savo pramonės parkus ar laisvąsias ekonomines zonas (LEZ).

Lankydamasi Šiauliuose, Plungėje, Panevėžyje, Kėdainiuose ir kituose Lietuvos miestuose ne kartą savo akimis įsitikinau, kaip gatvės išasfaltavimas ar geležinkelio atšakos nutiesimas paskatina verslus greta statyti ar plėsti gamyklas.

Matydami tokias sėkmės istorijas vis daugiau miestų siekia turėti savo pramonės parkus. Neseniai tokio atsiradimui žalią šviesą uždegėme Utenoje. To paties siekia Telšiai, Raseiniai. Visaginas nori turėti savo laisvąją ekonominę zoną. Kauno rajone esančio LEZ teritoriją pernai leidome padidinti du kartus.

Tiesą sakant, dideles investicijas į regionus galima pritraukti ir neturint pramonės parkų ar LEZ. Geriausias to pavyzdys yra kurortu siekiantys tapti Molėtai, kuriuose prieš pusantrų metų atsidarė vieno iš Lietuvos verslo flagmanų – „Teltonikos“ grupės gamykla. Joje dirbs 500 žmonių. To užteko, kad miestas atsigautų, pradėtų brangti nekilnojamasis turtas.

„Teltonika“ Molėtuose pasinaudojo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sukurtu žaliojo koridoriaus modeliu stambioms investicijoms. Jis leidžia aukštos vertės produkciją ir didesnius atlyginimus darbuotojams mojančioms įmonėms įsikurti lengviau ir greičiau bet kurioje Lietuvos vietoje. Pagal šį modelį įvairiuose Lietuvos regionuose jau pastatyta ar kyla 16 gamyklų, kuriose dirbs apie 4 tūkst. žmonių. Rugsėjo pradžioje Kėdainiuose bus atidaryta Nyderlandų investuotojų pastatyta dviračių gamykla, kurioje dirbs apie 300 žmonių, o netoli Klaipėdos – Vakarų Medienos Grupė pristatys didžiausią Baltijos šalyse pramonės inovacijų parką, kuriame dirbs 250 inžinierių komanda. Vidutinis atlyginimas jau veikiančiose gamyklose siekia apie 2400 eurų.

Naujų gamyklų žemėlapyje greitai atsidurs ir Radviliškio rajonas, kuriame bus gaminami Vokietijos gynybos pramonės milžino „Rheinmetall“ artilerijos šaudmenys. Neabejoju, kad nauja didelė investicija padės užauginti ir kitus, gamyklą aptarnausiančius verslus. Per tris su puse darbo metų į Lietuvą pritraukėme 181 tiesioginių užsienio investicijų projektą, kuriuose bus sukurta apie 16 tūkst. naujų ir gerai apmokamų darbo vietų. Absoliuti dauguma gamybos įmonių pasirinko kurtis būtent regionuose.

Ne paslaptis, kad kai kurios šalies vietovės sulauktų daugiau investuotojų, jei jose netrūktų kvalifikuotų darbuotojų. Todėl kitas mūsų rūpestis – padėti regionų verslams pritraukti naujų darbuotojų, kad jaunimas neišvažiuotų į užsienį ir liktų gyventi savo mieste. Tai darome iš dalies finansuodami inžinerijos ir technologijų specialybių studijas Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės, Utenos bei Alytaus aukštosiose mokyklose. Šiuo metu jaunuoliams esam paskyrę daugiau kaip tūkstantį stipendijų. Studentai kas mėnesį gauna po 200 eurų. Baigę mokslus jie greitai susiranda darbą vietinėse įmonėse.

Pabaigai galima konstatuoti, kad žmonių verslumas ir noras užsidirbti sau savarankiškai vis didėja. Per ketverius metus veikiančių įmonių ne sostinės regione padaugėjo nuo 64 iki 82 tūkst. Prie to prisideda ir regionuose veikiantis mūsų „Spiečių“ tinklas, padedantis auginti ir konsultuojantis jaunus verslus.