Labiausiai nesinorėtų, kad vėl diskutuotume vien tik apie tuos projektus, kuriems daugelis Lietuvos žmonių iš esmės nepritaria. Savo ruožtu LVŽS frakcija parengė visuomenei reikalingų ir naudingų įstatymų projektų.
Sutarties su visuomene nėra
Tenka tik apgailestauti, kad dabartinės valdančiosios koalicijos pamintos konstitucinės normos, nepagarba esminėms žmogaus teisėms ir laisvėms, tradicinių vertybių nuo šeimos iki kalbos, menkinimas, atviras kitaip mąstančių žmonių išstūmimas („atšaukimo kultūra“, angl. cancel culture), ciniškas visuomenės nuomonės ignoravimas tapo antidemokratiniais pastarųjų metų politikos riboženkliais.
Rinkimų metu konservatoriai viliojo rinkėjus pažadais apie teisinę valstybę ir pagarbą demokratijai, aukštą politinę kultūrą, piliečių pasitikėjimą valstybe, kurioje „visi jausis lygiaverčiai, vertinami, turės vienodas galimybes“, apie atvirą dialogą ir „sutartį su visuomene“.
Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad „svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. Tačiau Lietuva dvejus šios kadencijos metus gyveno be galiojančio Referendumo konstitucinio įstatymo.
Nepaisydami to, kad 72 proc. visuomenės apklaustųjų nepritaria civilinei sąjungai, valdantieji ir toliau aktyviai į rudens sesiją bruka Civilinės sąjungos įstatymo projektą – bando pakeisti konstitucinę šeimos sampratą.
Teiginiui, kad kanapių vartojimas laisvalaikio tikslais turėtų būti legalus, nepritaria 70 proc. šalies gyventojų. Tačiau valdantieji vis tiek į politinę darbotvarkę stumia pataisas dėl mažo kiekio kanapių dekriminalizavimo. Dar prisiminkime valdančiųjų reakciją į 350-ties tūkstančių parašų įteikimą Seimo Pirmininkei ir kuo tai baigėsi.
Tad apklausų rezultatai apie niūrias žmonių nuotaikas nestebina: 8 iš 10-ties mano, kad reikalai šalyje prastėja, pasitikėjimas Seimu ir Vyriausybe – iki šiol neregėtose žemumose. Mažiausiai – vos 20 proc. apklaustųjų – pasitiki Seimu, skelbia „Baltijos tyrimai“.
Vėl sugrįš tie patys šūkiai?
2023–2024 m. politiniame sezone turėsime progų apibendrinti, kaip valdančiųjų žodžiai skiriasi nuo darbų, nes kitais metais vėl girdėsime panašius šūkius.
Kad ir kokią sritį paimtume – švietimą, sveikatos ar socialinę apsaugą, – susidaro įspūdis, kad šiose itin jautriose srityse valstybė apskritai vis labiau kratosi atsakomybės ir pareigos rūpintis piliečiais, o siekiama kuo daugiau paslaugų, nuo švietimo iki slaugos, atiduoti į privačias rankas.
Tarkime, valdančiųjų Vyriausybės programos ir švietimo reformos „auksinė vinis“ – Tūkstantmečio mokyklos programa – ne tik ekspertų buvo viešai išvadinta parodija, bet ir pripažinta antikonstitucine. Apie ją dabar apskritai nebekalbama. Nieko neliko iš jų pažadų, kad „kiekvienas vaikas nepaisant gyvenamosios vietos, socialinės padėties ar specialiųjų poreikių, turės vienodas galimybes įgyti perspektyvą suteikiantį išsilavinimą, vienodas starto pozicijas“, mokytojo atlyginimas sieks 130 proc. vidutinio šalies atlyginimo ir tai bus prestižinė profesija. Ugdymo programų turinyje kryptingai trinamos tradicinės vertybės.
Šiame kontekste prisiminkime LVŽS idėjas – nemokamas aukštasis mokslas kiekvienam, visos dienos mokyklos modelis (įšaldytas Seime nuo 2021 m. gruodžio), nemokamas maitinimas visiems pradinukams ir t. t.
Pirmiausia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga siūlo neatimti iš savivaldybių teisės, atsižvelgiant į regiono ar vietos specifiką, savarankiškai reguliuoti savo mokyklų tinklą.
Nepalaikome Arūno Dulkio sveikatos reformos
Sveikatos apsaugos srityje – sveikatos centrų kūrimas, neaišku, kokiais tikslais, dirbtinis rajonų ligoninių, netgi vaistinių, uždarymas, niekaip neišprendžiama eilių problema. Medikams trūksta konstruktyvaus bendradarbiavimo ir aiškumo, kaip planuojama viena ar kita reforma. Anot valdančiųjų, Lietuvos sveikatos apsaugos sistema turi per didelį ligoninių tinklą ir per daug lovų jose.
Po valdžios „reformų“ atsirado dar daugiau bėdų: pavyzdžiui, pagal naujus Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus, neva gerinančius slaugos paslaugų kokybę, vietų skaičius įstaigose drastiškai mažinamas. Sąlygos gauti šias paslaugas į namus griežtinamos ir ribojama jų trukmė.
LVŽS frakcijos nariai nepritars Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomoms sveikatos reformoms, nes jos nepateisino nei pacientų, nei medikų bendruomenės lūkesčių. Be to, šį rudenį LVŽS pasiūlys papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektą, alkoholio kontrolės įstatymo bei farmacijos įstatymo pakeitimo projektus.
Šiemet bus laikas įvertinti ir neįgaliųjų integracijos reformos rezultatus. Juk valdantieji žadėjo „ieškoti būdų, kaip palaikyti ir įgalinti kuo daugiau atskirtyje atsidūrusių visuomenės grupių: netekusius darbo ir pajamų, neįgaliuosius, savo artimuosius slaugančius žmones“.
LVŽS kryptis – priešingybė dabartinei
Ekonomikoje Vyriausybė, skirtingai nuo kitų Europos šalių ministrų kabinetų, Lietuvoje nesiėmė jokių priemonių siautėjančiai infliacijai ir drastiškai augančioms kainoms pažaboti. Kainos mūsų šalyje augo dvigubai sparčiau nei Europoje, o Vyriausybė arogantiškai mojo ranka: mes nesikišim.
Kultūros srityje ši Vyriausybė iš esmės nieko naujo nesukūrė. Tačiau užblokavo keletą metų rengtą, su įvairiomis kultūros organizacijomis jau suderintą Kultūros politikos pagrindų įstatymą ir labai stengėsi perimti valdžios įtakon žiniasklaidą per kuriamą naują Medijų rėmimo fondą. Nutraukdama finansavimą per Kultūros tarybą žlugdė dešimtmečiais vykusių M. K. Čiurlionio festivalio Druskininkuose ir etnokultūros konkursų tradicijas.
Tiesa, ministerija nedrįso nutraukti praėjusios kadencijos LVŽS programinių idėjų – kultūros paso ir nemokamo muziejų lankymo iniciatyvų dėl jų populiarumo, tačiau jas imasi riboti. Tai daro karpydama šioms programoms lėšas arba jų nedidindama akivaizdžiai augant poreikiui. Anksčiau kultūros pasui buvo skiriama 15 eurų, paskui suma sumažinta iki 12 eurų. Nacionaliniams muziejams sumokama vos pusė lėšų, reikalingų nemokamam muziejų lankymui finansuoti. T. y. išpopuliarėjusi iniciatyva verčiama našta muziejams.
LVŽS valdymo metais buvo įvesti vaiko pinigai, įteisinta parama jaunoms šeimoms būstui įsigyti regionuose, panaikinta „Sodros“ milijardinė (3,7 mlrd. eurų) skola valstybei, bazinė pensija perkelta į valstybės biudžetą. Tai labai sustiprino žmonių pasitikėjimą „Sodra“, kuris iki tol buvo specialiai žlugdomas, stumiant žmones į privačius pensijų fondus. Priimtas įstatymas dėl pensijų indeksavimo iki šiol garantuoja stabilų jų augimą kiekvienais metais, ir tai yra ne šios valdžios, o LVŽS politikos rezultatas.
Seimo LVŽS frakcija rudens sesijos metu siūlys įstatymu įteisinti, kad sprendimą kaupti pensijų fonde piliečiai galėtų pasirinkti savanoriškai ir turėtų galimybę gauti sukauptą išmoką.
LVŽS įvestas alkoholio reklamos draudimas ir prieinamumo mažinimas yra visiška priešingybė tam, ką daro šie valdantieji su kanapių dekriminalizavimu, narkotikų vartojimo „kontrole“ ir pan.
Nepritarsime mokesčių reformai ir civilinei sąjungai
LVŽS frakcija ir toliau laikysis principinės pozicijos – nepritars mokesčių reformai, didinančiai mokesčių naštą. Su prašymu stabdyti mokesčių reformą kreipėsi ir 54 verslo asociacijos. Nepritarsime ir civilinei sąjungai.
Pateiksime asmenų, įtariamų ir nuteistų už seksualinius nusikaltimus, užkardymo įstatymo projektą. Frakcija sieks, kad Lietuvoje atsirastų teistų už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus asmenų registras.
Nemaža dalis frakcijos projektų yra skiriama šeimos puoselėjimui. Pavyzdžiui, LVŽS siūlo krašto apsaugos darbuotojams, auginantiems ir vieną vaiką, skirti papildomą poilsio dieną. Taip pat siūloma įteisinti, kad vaikui prižiūrėti būtų suteiktos atostogos ir vaiko globėjams, jiems mokama vaiko priežiūros išmoka.
Frakcija palaikys Prezidento inicijuotą projektą dėl papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio atsiradimo vaikus auginantiems dirbantiems tėvams.
LVŽS Seimo nariai sieks papildyti teisinį reguliavimą, nustatantį, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs, patikimi, nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Vis dėlto praėjusių metų patirtis sufleruoja, kad valdantieji blokuos nors ir geriausius, racionaliausius mūsų pasiūlymus. Tokia jų nuostata ir požiūris į opoziciją iš esmės nesikeičia nuo pat pirmųjų posėdžių, netgi po pernykščio Seimo posėdžių boikoto.