Pieno supirkimo kainos stipriai kristi pradėjo jau nuo 2014 metų rudens. Kaip į vieną iš pieno kainų kritimo kaltininkų – jau ilgą laiką akys krypsta į fiktyvius kooperatyvus, veikiančius kaip tarpininkus. Pastarieji dažniausiai superka pieną ne iš savo narių ir jį perparduoda pieno perdirbėjams. Tačiau Kooperatinių bendrijų (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo projektas buvo pateiktas tik pernai prieš Seimo rudens sesijos pabaigą, tad jį tenka svarstyti tik dabar, o įstatymas įsigaliotų ateinantį rudenį. Kompensacijos, įvairios išmokos problemas apmarina tik tam tikram laikui, padėtį reikia gelbėti žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą. Vienas iš gelbėjimo ratų ir yra kooperacijos įstatymas.
Šiuo metu pieną iš gamintojų superka apie 70 įvairių supirkėjų. Iš jų didelė dalis perka vien tam, kad jį pelningai parduotų pieno perdirbėjams. Daugiau kaip pusę supirkėjų – apie 40, sudaro pripažinti žemės ūkio kooperatyvai ir kooperatinės bendrovės. Net 15 supirkėjų yra uždarosios akcinės bendrovės, dar yra keletas individualių įmonių.
Seimo Kaimo reikalų komitetą pasiekė signalai, kad yra nemažai kooperatyvų, kurie vykdo fiktyvią veiklą, pieną superka ne iš savo kooperatyvo narių, o paprasčiausiai jį perparduoda, pieno gamintojams mokėdami pačią mažiausią kainą ir taip sau susižerdami nemenką pelną.
Jau daugelį metų egzistuoja ydinga praktika, kai pripažinimą žemės ūkio kooperatyvu gali gauti ir tie kooperatyvai, kurie savo veikla yra gerokai nutolę nuo kooperacijos principų ir vertybių. Mat lig šiol nėra nustatyta jokių konkrečių ir griežtų reikalavimų pripažinimo siekiančio kooperatyvo veiklai.
Bet didžiausias masalas yra tai, jog kooperatyvai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gaudavo išmokas. Pakako tiesiog pasivadinti kooperatyvu. Dėl to pripažinimo žemės ūkio kooperatyvu siekia nemažai naujai įsteigtų kooperatyvų, kurie dar net nepradėjo vykdyti veiklos.
Maža to, tinkamo įstatymo nebuvimas sudarė galimybę tiems patiems asmenims įsteigti po keletą tokia pat veikla užsiimančių kooperatyvų. Kitaip tariant, sukuriami keli kooperatyvai tam pačiam produktui parduoti. Įsikerojus nesąžiningai veiklai ir įžvelgus įstatymo spragas, siūlome naujus teisinio reguliavimo įrankius.
Pirmiausia, pripažinimo žemės ūkio kooperatyvu siekiantis kooperatyvas privalės daugiau kaip 50 procentų visos savo veiklos – supirkti produktus, parduoti prekes ar teikti paslaugas – vykdyti su kooperatyvo nariais. Taip pat kooperatyvas per praėjusį atitinkamą laikotarpį turės būti pasiekęs mažiausią – 5 000 eurų pardavimo pajamų dydį. Be to, veiklą turės vykdyti su pačiu mažiausiu galimu – 5 narių skaičiumi kooperatyve ir turės turėti minimalų kooperatyvo veiklos pelningumą.
Dar viena sąlyga – kad nė vienas, pripažinimo žemės ūkio kooperatyvu siekiančio kooperatyvo narys, nebūtų kito tokios pat rūšies produktų supirkimu, prekių pardavimu arba paslaugų teikimu užsiimančio žemės ūkio kooperatyvo narys. Taip pat siūloma įstatymo sąlyga – nustatyti, kad šių narių turimų pajų vertė sudarytų daugiau kaip 90 procentų visų narių pajų vertės. Be to, pripažinimo siekiančio kooperatyvo narys privalės būti praėjusiais metais gavęs 50 ir daugiau procentų pajamų iš žemės ūkio veiklos. Taip pat siūlome sugriežtinti reikalavimą, kad pripažinti kooperatyvai turėtų daugiau kaip 30 narių, o ne 20, kaip dabar reikalaujama.
Toks teisinis reguliavimas jau turėjo būti padarytas kompleksiškai dar praėjusį pavasarį, kai svarstėme taip vadinamą Pieno įstatymą, reguliuojantį pieno gamintojų ir perdirbėjų santykius. Tad dabar, kai pieno supirkimo kainos vis dar krenta, o smulkieji pieno gamintojai šaukiasi pagalbos, ir kol dar pieno vežimas nenugarmėjo, kooperacijos įstatymo pataisos ypatingai reikalingos.