Pasirodo, kad ES nėra atspari energetiniam šokui ir, jeigu Rusija šią žiemą užsuktų savo dujų kranelį, o iš jo į ES patenka 39 proc. gamtinių dujų, europiečiams tektų smarkiai šalti. Šešioms ES šalims, tarp jų ir Lietuvai, Rusija yra vienintelė dujų tiekėja. Šiandien ES importuoja 53 proc. visos energijos, kurią ji panaudoja, o kiekvienas europietis už importuojamą energiją sumoka po 2 eurus per dieną.link
Lyderių, kurie turėtų reformuoti ES pasikeitimus, tiek Žano Klodo Junkerio, Donaldo Tusko, o ypatingai Marošo Šefčovičiaus paskyrimas ES viceprezidentu, atsakingu už ES vieningos energetikos sąjungos sukūrimą suteikia vilčių, kad teigiami pokyčiai įvyks greičiau.
Jau daug metų ES lyderiai ragino šalis nares kalbėti apie energetiką vienu balsu, tačiau kalbos taip ir likdavo kalbomis. Ukrainos krizės akivaizdoje naujieji lyderiai – tiek D.Tuskas, tiek M.Šefčovičius rimtai demonstruoja savo pasiryžimą steigti agentūrą ir bendrai dujas pirkti visai ES už mažesnę kainą. Ar pavyks įgyvendinti šį planą, sunku pasakyti, nes Europos dujų kompanijos nedemonstruoja didelio apetito bendros perkančiosios agentūros steigimui, nes kiekviena kompanija turi savo strategiją ir tikslus, pirkdama dujas iš Gazpromo.
Be to, kyla abejonių, ar tai buvo suderinama su ES konkurencingumo įstatymais, taip pat ir su Pasaulio Prekybos organizacijos taisyklėmis. Nepaisant visų trukdžių, manau, kad tiek Energetikos komisarui Migeliui Canete, tiek viceprezidentui M.Šefčovičiui užteks pasiryžimo įgyvendinti šį teisingą žingsnį. O jeigu taip atsitiktų, kyla klausimas, ar dujų kaina iš Klaipėdos SGD terminalo atlaikytų Gazpromo konkurencingą kainą. Pasak Energetikos komisijos LNG terminalų importas ES pastaruoju metu nukrito nuo 20 proc. iki 15 proc. dėl padidėjusių kainų Azijoje.
Pigesnių skalūninių dujų iš JAV artimiausiu metu nereikia tikėtis, nes pirmoji skystinimo įmonė JAV rytinėje pakrantėje pradės veikti tik 2017 m. ir pagrindinis srautas bus nukreiptas į Azijos šalis. Be to, amerikiečiai skalūnines dujas pardavinės už rinkos kainą, o ne 2-3 kartus pigiau, nei kad šiandien kainuoja Gazpromo dujos, kitaip jie prarastų savo pramonės konkurencingumą.
Jau dabar dalis pramonės, kuri naudoja daug energijos, traukiasi iš ES į JAV, kur dujos 2-3 kartus pigesnės. Tai bloga žinia mūsų trąšų pramonei. Pasak EK, skalūninių dujų revoliucijos Europoje nebus, nes jų čia tiek nėra kiek JAV. Tik dviejose šalyse iš 28 – Lenkijoje ir Rumunijoje prasidėjo žvalgybos ir gręžimo darbai, todėl ir Lietuvos Vyriausybei reikėtų pagalvoti, ar verta pradėti šią istoriją iš naujo. Vis dėl to sujudimas EK nuteikia optimistiškai.
Bendros energetikos sąjungos sukūrimas, energijos tiekimo saugumas, solidarumas tarp šalių, ypatingai šią žiemą, jeigu rusai nutrauktų dujų tiekimą, stress testų sukūrimas, ypač šalims, turinčioms vieną tiekėją – Gazpromą, sukuria prielaidas, jog šią žiemą nesušalsim.
Ilgalaikėje perspektyvoje EK kuria perspėjantį mechanizmą, kuris įpareigos šalis nares, jeigu jos planuoja savo energetikos strategijos pokyčius, derinti juos su Komisija, jog kaimyninės šalys spėtų jiems pasiruošti ir išvengtų netikėtumų.
Siekiant sumažinti ES priklausomybę nuo importo, EK ragina šalis nares efektyviau naudoti energiją, tuo pačiu mažinant CO2 emisiją.
Pastatų šildymui sunaudojama 40 proc. visos ES energijos. Jeigu paspartėtų renovacijos procesai, būtų sutaupyta trys ketvirtadaliai iš trečdalio gamtinių dujų, kurios naudojamos šiam tikslui. ES struktūriniuose ir Inovacijos fonduose tam numatyta 27 mlrd. eurų, o pritraukus privačias investicijas ir ESCO modelį šiam tikslui būtų galima skirti iki 36 mlrd. eurų.
Energija iš atsinaujinančių šaltinių – saulės, vėjo, biokuro – taip pat yra naujoje strategijoje, tačiau nėra jos stiprioji pusė. ES energetinė sąjunga neturėtų remtis tik iškastiniu kuru, dujų, naftos tiekimu. Strategija turi mažinti priklausomybę nuo energijos tiekimo, o ne didinti, kaip dabar susidaro įspūdis skaitant EK komunikatą.
Prioritetas teikiamas energetinių salų likvidavimui. Pirmenybę EK sąraše teikiama Klaipėdos-Kiemėnų dujų jungčiai, kuri sujungs Lietuvą su Latvija. Projektas bus baigtas 2017 metais, projekto vertė 60,7 mln. eurų, Europos Sąjunga finansuoja 45 proc. Lietuvos-Lenkijos dujų jungtį planuojama pabaigti 2019 metais, projekto vertė 492,3 mln. eurų, Europos Sąjunga finansuoja 60 proc. , o kompresorinės stoties tarp Latvijos- Lietuvos projekto pabaiga – 2020 metais. Elektros energijos jungtis Lietuvai komisijos planuose yra Swedlinko pabaiga – 2015 metais, LitPolinko pirmosios jungties – taip pat 2015 metais.
Taigi netrukus būsime užtikrinti, kad saugiai apsirūpinsime energija, tačiau ar ji bus pigesnė vartotojams?
Europos Komisija to nežada, kaip nežada ir didelių kainų šuolių. Tarp ES šalių esame žemesnių energijos kainų grupėje, tačiau kai palygini, kurią dalį savo pajamų už energiją sumoka vidutinis europietis ir Lietuvos gyventojas, skirtumas šokiruoja, nes mūsų piliečiai atiduoda net iki 10 kartų daugiau savo pajamų.
Todėl jeigu norime būti ne tik saugūs, bet ir sotūs, turime kuo greičiau vykdyti pastatų renovaciją, komunaliniame šildyme pereiti prie biokuro, efektyviau ir inovatyviau naudoti energiją, daugiau jos pasigaminti iš saulės ir vėjo, neiškraipant rinkos neapgalvotomis dotacijomis bei subsidijomis.