Valstybės vadovė, prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime akcentavo, jog „valdančioji dauguma, užsiėmusi kova už finansinės įtakos zonas, nebeturi laiko įsisenėjusioms žmonių problemoms spręsti. Neįvertinus, kad pensijos dar nekompensuotos ir algos žmonėms neatkurtos, atgyja ikikriziniai partiniai apetitai ir neatsakingi populistiniai pažadai. Jie gali vėl nugramzdinti šalį į finansinį chaosą“. Kad tokie žodžiai „ne iš piršto laužti“, patvirtina informacija, kurią gavo Seimo audito komiteto nariai.
Duomenys apie reprezentacijai, priedams ir priemokoms valstybės biudžeto asignavimų valdytojų 2013 metais išleistas lėšas priminė ankstesnius laikus, kai Vyriausybei vadovavo socialdemokratai: priedams prie atlyginimo išleista 20 milijonų litų daugiau nei 2012 metais, priemokoms – 5 milijonais, o reprezentacijai – beveik tris kartus daugiau, net 36,3 milijonai litų (reikėtų pasakyti, kad bent iš dalies tam padaryti įtakos galėjo ir pirmininkavimas ES Tarybai, tačiau ne esminės).
Anksčiau, iki krizės, socialdemokratų vadovaujama vyriausybė buvo nustačiusi 4 vidutinių mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio reprezentacinius fondus kiekvienam vyriausybės nariui, o tai, pavyzdžiui, 2008 m. sudarė daugiau nei 8600 Lt per mėnesį. Neatsitiktinai daug kas turbūt prisimena brangių kostiumėlių pirkimo už reprezentacines lėšas istorijas. Negana to, šie pinigai iki pat 2009 m. buvo leidžiami be jokios kontrolės ir atsiskaitymo. Taigi, kaip sakoma, kas gali paneigti galimybę, kad tūkstančiai litų būdavo tiesiog prisiduriama prie atlyginimo ir išleidžiama bet kam, kas gal neturėjo nieko bendro su valstybės ar institucijos reprezentavimu.
Sumažino reprezentacinius fondus ir pareikalavo atsiskaityti
Pradėjusi darbą Andriaus Kubiliaus vyriausybė ne tik 4 kartus sumažino reprezentacinius fondus vyriausybės nariams, bet ir buvo įvesta tvarka, kad šios lėšos būtų naudojamos griežtai pagal paskirtį ir pateikiama detali ataskaita, kaip buvo išleisti pinigai. Nepanaudotos lėšos turėjo būti grąžinamos į biudžetą. Tai reglamentavo vyriausybės nutarimas.
Pasiekta, kad tokia pati atsiskaitymo tvarka būtų taikoma ir Seimo nariams, be to, per 2009 metus parlamentinei veiklai (taip pat ir reprezentacijai) skirtos, taip vadinamosios kanceliarinės lėšos sumažėjo nuo 3 VMDU dydžio iki 1 VMDU.
Tokių sprendimų dėka visi piliečiai dabar gali matyti, kaip naudojamos reprezentacinės lėšos, kas verčia politikus, bent jau tuos, kuriems visuomenės nuomonė svarbi, elgtis atsakingai.
A. Butkevičiaus Vyriausybė atsipalaidavo
Šiandien matome, kad vyriausybė ir valdančioji dauguma atsipalaidavo. Pirmasis valdančiųjų žingsnis buvo padidinti atlyginimus ir taip didžiausią darbo užmokestį gaunantiems valstybės įstaigų vadovams, teisėjams ir politikams. Valdančioji koalicija prisidengė Konstitucinio Teismo (KT) nutarimu, nors visai neseniai mūsų frakcijos posėdyje apsilankę kandidatai į KT teisėjus (dabar – jau KT teisėjai) patvirtino, kad tai daryti iškart, neatsižvelgus į šalies ekonominę situaciją ir socialinį teisingumą, KT nereikalavo.
Minėtas žingsnis žengtas, o toliau – nė iš vietos. Dėl pensijų kompensavimo – jokio aiškumo. Kol kas nematome realių žingsnių, kad būtų didinami atlyginimai mažiausiai uždirbantiems asmenims. Ką tikrai matome – tai pažadai. Tačiau kiek ilgai žmonės gali būti sotūs pažadais? Veidmainystė ir nesąžiningas elgesys, besiskiriantis nuo kalbėjimo, kai veiksmai rodo ką kita, – tai vienas iš esminių šios vyriausybės bruožų.
Pirmiausia pasirūpino ministerijų ir joms pavaldžių institucijų darbuotojų premijomis, priemokomis ir priedais prie atlyginimų
Nustebino Audito komitetui pateikta asignavimų valdytojų informacija apie 2013 m. išlaidas darbo užmokesčiui, transportui, komandiruotėms ir kitoms papildomoms reikmėms, kurioje aiškiai matosi, kad valdančioji dauguma dosniai leido ministerijoms ir joms pavaldžioms įstaigoms didinti išlaidas.
Per 2013 metus valstybės kontroliuojamose įstaigose ir institucijose reprezentacijai išleista jau beveik trigubai daugiau – per 36 milijonus litų. 2011 metais šiam tikslui buvo išleista 14 mln., o 2012 m. – dar mažiau – 13 mln. litų. Priedams prie atlyginimų 2013-aisiais buvo atseikėta 20 mln. litų daugiau nei 2012 m. – 371 milijonas litų. Įvairiomis priemokomis buvo pamaloninta 5 mln. litų daugiau nei 2012 m. – 95 mln. litų. Dar beveik 8 mln. litų – premijomis.
Valdantieji bando teisintis, kad to reikėjo dėl Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai. Tokia motyvacija neišlaiko kritikos, nes papildomas pirmininkavimui reikiamų darbuotojų korpusas buvo suformuotas dar iki pirmininkavimo. Jų neatsirado tą pačią minutę, vos tik Lietuva perėmė pirmininkavimo vairą. Tad įvairios priemokos ir priedai negali būti siejami su pirmininkavimu, nes didžioji jų dalis – už gerus metų darbo rezultatus. Be to, priemokos – vienkartinės išlaidos, kurių ši vyriausybė išdalijo net 5 mln. litų daugiau. Audito komitetas nepaliko šio klausimo nuošalyje ir pareikalavo konkrečios reprezentacinių išlaidų išklotinės.
Labiausiai piktina dvigubi valdančiųjų standartai. Būdami opozicijoje jie kritikavo ankstesnę vyriausybę, kuri ir taip kiek išmanydama veržėsi diržus ir nurėžė reprezentacinius fondus, lyg nematydami, kad pagaliau įvesta tokių lėšų leidimo kontrolė. Stoję prie valdžios vairo, jie savo priekaištus pamiršo ir lengva ranka ėmė žarstyti ne tik pažadus, bet ir pinigus ten, kur dar tikrai galima pataupyti.