Lietuvos pašonėje – nepatikimos rusiškos atominės technologijos
Dar 2011 metais Baltarusijai paskelbus apie atominės elektrinės statybos pradžią, energetikos ekspertų gretose Lietuvoje imta nuogąstauti dėl šios atominės elektrinės saugumo.
Esminę nuogąstavimų priežastį gerai iliustruoja Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos ištarti žodžiai: „Rusijos parengtas projektas, pagal kurį statoma atominė elektrinė – pigus, bet mums jis turi kainuoti gerokai mažiau už elektrines, pastatytas Rusijoje ir kitose šalyse. Mūsų atominė elektrinė turi būti pigiausia iš visų, kurias pasaulyje yra pastatę rusai ir kiti“.
Kad Astrave statomos AE saugumas niekam nerūpi, aiškėja ne tik iš pagrindinio jos statytojo pareiškimo, bet ir paties projekto pobūdžio. Štai prieš ketverius metus šalia Sankt Peterburgo statomoje Leningradskaja-2 atominėje elektrinėje, kurios pavyzdžiu įgyvendinamas Beloruskaja AE projektas, dėl aplaidžios statybos darbų priežiūros nugriuvo masyvi reaktoriaus apsauginio gaubto konstrukcija.
Kaip turėjo būti užtikrinama statybos darbų kokybė, kad tokia nelaimė apskritai nutiktų ir kas gali būti tikras, kad panaši statybos kultūra „pigiausioje pasaulyje” atominėje elektrinėje netaps žymiai rimtesnio incidento priežastimi?
Ko vertos rusiškos branduolinės technologijos geriausiai parodo Černobylio atominės elektrinės reaktoriaus sprogimas, tai matyti ir iš tos pačios Leningradskaja elektrinės pirmojo bloko avarijų bei incidentų suvestinės. Nuo šios atominės elektrinės pastatymo 1974 metais joje įvyko ne mažiau nei 15 avarijų ir rimtų saugumo incidentų. Visą elektrinės eksploatacijos laiką joje nuolat vyko sprogimai, gaisrai ir radiacijos nutekėjimai. Vos prieš porą savaičių žiniasklaida pranešė apie rimtą avariją aušinimo sistemoje ir iš šios elektrinės pasklidusius radioaktyviuosius garus, vėliau vėjo nupūstus Estijos ir Suomijos link.
Nerimą keliančių ženklų dėl Astrave statomos atominės jėgainės yra ir daugiau. Vienas iš jų – Baltarusijos aplaidžiai atliktas atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimas (PAV).
Šiame vertinime tendencingai liaupsinamos rusiškos branduolinės technologijos ir net tvirtinama, kad Astravo AE, nepaisant neregėto jos pigumo, bus dešimtis kartų saugesnė už vakarietiškus atitikmenis. Negana to, Baltarusijos energetikai iš Lietuvos rūpesčio pašonėje statomo atominio giganto saugumu išsišaipė atsiųsdami „Google Translate” verstus ir todėl neperskaitomus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus.
Neaišku ir kaip Baltarusija ketina užtikrinti tinkamą naujosios elektrinės statybos, eksploatacijos bei remonto priežiūrą. Priešingai nei Lietuvoje, savą branduolinę jėgainę tik dabar statančioje kaimyninėje valstybėje, nėra specialistų, turinčių praktinės atominių elektrinių priežiūros patirties. Nesaugių projektų pavyzdžiu ir iki paskutinių išgalių taupant statomos atominės elektrinės statybos ir techninės priežiūros darbų Baltarusijoje nėra ir dar ilgai nebus kam tinkamai prižiūrėti.
Nesaugią Baltarusijos AE iš savo kišenių išlaikys Lietuvos žmonės
Kad Baltarusijoje statomas atominis monstras skirtas ne vien Baltarusijai aiškėja pažvelgus į techninius projekto parametrus. Planuojama, kad Beloruskaja AE elektros energijos generacijos pajėgumai sieks 2400 MW (net 1000 MW daugiau už kelias valstybes elektros energija turėjusią aprūpinti regioninę Visagino atominę elektrinę). Tokio galingumo elektrinė vakarinėje Baltarusijos dalyje, kur trūksta elektros energijos vartotojų, neabejotinai sukurs elektros energijos perteklių.
Tai praėjusių metų rugsėjį pripažino ir pats Aleksandras Lukašenka, užsiminęs, jog Astrave pastačius atominę elektrinę, šalyje bus sukurtas elektros energijos perteklius, kurį teks kažkokiu būdu panaudoti. Todėl, anot A. Lukašenkos, jis „nurodė vyriausybei rasti sprendimą, ką daryti su šia elektra“. Kad Baltarusijos AE pagamintą elektrą nutarta eksportuoti, patvirtino Baltarusijos elektros sistemos operatoriaus Belenergo vadovas Jevgenijus Voronovas, žurnalistams patvirtinęs, jog Baltarusija ketina susitelkti į elektros energijos eksportą į Europos rinkas – visų pirma Lietuvą ir Lenkiją.
Dėl silpnų elektros perdavimo linijų Minsko link, Astrave pagamintą elektrą baltarusiams teks eksportuoti ten, kur netrūksta galingų elektros perdavimo linijų. Todėl šiame plane Lietuvai tenka pagrindinis vaidmuo. Šiuo metu mūsų šalį su Baltarusiją jungia net dvylika aukštos įtampos elektros perdavimo linijų. Pasinaudodama šiomis linijomis ir mūsų valstybei priklausančios Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės teikiamu galios rezervu, Baltarusija Astrave pagamintą elektrą ketina pardavinėti Lietuvos ir kitose Europos šalių rinkose.
Nesaugioje Beloruskaja AE pagamintos elektros eksportą per Lietuvos teritoriją į Skandinaviją ir Vidurio Europą Baltarusija siekia vykdyti per neseniai Lietuvoje iškilmingai atidarytas elektros jungtis su Švedija ir Lenkija. Jeigu Astravo AE projektą įgyvendinantiems baltarusiams ir šią elektrinę statantiems rusų energetikams pavyktų įgyvendinti savo planą, Lietuva atsidurtų nepavydėtinoje situacijoje.
Lietuvos žmonėms tektų kęsti ne tik nesaugios atominės elektrinės kaimynystę, bet ir iš savo kišenių apmokėti šios elektrinės statybos bei veiklos kaštus. Be to, BRELL jungtimis į Lietuvą pradėjusi tekėti Beloruskaja AE elektra dėl kainodaros ir elektros sistemos ypatumų pakirstų vieną iš Lietuvos energetinio saugumo ramsčių – mūsų šalies dalyvavimą Šiaurės Europos elektros energijos rinkoje Nord Pool Spot.
Kam Lietuvoje prireikė nesaugioje atominėje elektrinėje pagamintos elektros?
Lietuvos pašonėje dygstantis atominis monstras net nuosaikiausius mūsų šalies energetikus verčia prabilti apie Vilniaus ir jo apylinkių evakuacijos planus. Nieko nuostabaus – abejotino saugumo Beloruskaja AE šalia Lietuvos sostinės išdygs mažesniu atstumu nei nuo Vilniaus yra nutolę Elektrėnai. Nepaisant to, tiek vyriausybė, tiek ir energetikos ministerija skelbia nuostabą keliančius pareiškimus apie Astrave statomą AE.
Iš šių pareiškimų aiškėja, kad Lietuvos vyriausybė, užuot pati stačiusi pažangiausiomis vakarietiškomis technologijomis pasižyminčią atominę jėgainę, baigia susitaikyti su mintimi apie gyvenimą nesaugios svetimos atominės elektrinės paunksmėje. Itin keistai atrodo ir energetikos ministerijos pastangomis į Europos Komisijos finansuojamų energetikos projektų sąrašą įtrauktas planas statyti naują Kruonio-Visagino aukštos įtampos elektros perdavimo liniją.
Ši elektros perdavimo linija buvo suplanuota Visagino AE veiklai užtikrinti. Nestatant Visagino elektrinės ir sinchronizavimui skirtos antrosios elektros jungties su Lenkija, Kruonio-Visagino projektas pasitarnauja tik vienam tikslui – užtikrinti Astravo atominės elektrinės galios rezervą Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje. Tai padaryti Beloruskaja AE statytojus įgalina Maskvoje BRELL žiedo elektros srautus valdantys dispečeriai.
Todėl, ruošiantis atsijungimui nuo BRELL ir Lietuvos elektros sistemos sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, elektros linija pirmiausia reikia sujungti ne Visaginą ir Kruonį, bet nutiesti 80 km ilgio 330 kV elektros perdavimo liniją Vilnius-Vilnia-„Neris“. Deja, tiek vyriausybės vadovas, tiek ir energetikos ministras nemato būtinybės atsižvelgti į naujai susiklosčiusią padėtį ir keisti anksčiau nusimatytus prioritetus. Dar daugiau – vyriausybė leidžia suprasti blogybe nelaikanti perspektyvos Lietuvos žmonėms ateityje mokėti už Astrave pagamintą elektrą ir taip iš savo kišenių finansuoti nesaugios atominės elektrinės darbą Lietuvos pašonėje.
Kad mūsų vaikai ir anūkai negyventų branduolinės grėsmės šešėlyje
Negalime susitaikyti su tuo, kad mūsų kaimynai, ignoruodami grėsmę ne tik savo piliečių, bet ir Lietuvos žmonių sveikatai bei gyvybėms, ketina eksploatuoti nepatikimą ir labai galingą atominę elektrinę mūsų šalies pasienyje. Lietuva turi aiškiai parodyti, kad neįsileis Beloruskaja AE pagamintos elektros ir jokiu būdu nefinansuos šio pavojingo branduolinio objekto.
Šalia Vilniaus pastatytas baltarusių atominis monstras reikš, kad nuolatinės grėsmės akivaizdoje gyvensime ne tik mes, bet ir mūsų vaikai bei anūkai. Mat Astravo statomos AE eksploatacijos trukmė gali siekti net 90 metų. Laimei Lietuva vis dar gali savo naudai pakeisti situaciją Beloruskaja AE statybų aikštelėje. Tam, kad nesaugios atominės elektrinės statybos Baltarusijoje sustotų, būtina peržiūrėti Lietuvos elektros sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais planą ir paankstinti dalį suplanuotų darbų.
Dar iki 2018 metų, kuomet numatyta Baltarusijos AE statybos darbų pabaiga, Lietuva turi atjungti daugumą mūsų šalį ir Baltarusiją jungiančių elektros perdavimo jungčių. Iš penkių 330 kV ir septynių 110 kV elektros perdavimo linijų, veikiančiomis turėtų likti ne daugiau kaip 1-2 linijos.
Dar ne vėlu techniškai apriboti elektros tiekimą iš Baltarusijos į Lietuvą ir tokiu būdu užkirsti kelią nesaugiai pagamintai elektros energijai patekti į Lietuvą. Todėl būtina paankstinti sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais plane numatytą konvertorių arba fazės keitiklių įrengimą ant kelių likusių elektros perdavimo linijų Lietuvos-Baltarusijos pasienyje. Iki 2018 m. pasienyje su Baltarusija įrengti fazės keitikliai suteiktų galimybę Lietuvai kontroliuoti ir, esant reikalui, riboti elektros srautus iš kaimyninės valstybės.
Užuot stačius naują Kruonio-Visagino elektros perdavimo liniją, būtina pastatyti trumpesnę ir mažiau lėšų reikalaujančią elektros liniją Vilnius-Vilnia-„Neris“. Būtent šis projektas Lietuvos vyriausybės pastangomis turėtų būti įrašytas į Europos Komisijos finansuojamų prioritetinių energetikos projektų sąrašą.
Dabartinis vyriausybės neryžtingumas Astrave statomos atominės elektrinės klausimu suteikia papildomą postūmį šio nesaugaus branduolinio objekto statytojams kuo skubiau užbaigti pradėtą projektą. Todėl Lietuvos parlamentinės partijos – tiek valdančiosios, tiek ir opozicinės – privalo tinkamai įvertinti mūsų valstybei bei jos žmonėms iškilusį pavojų ir neatidėliodamos susitarti dėl svarbiausių aukščiau įvardintų sprendimų įgyvendinimo. Laiku ir ryžtingai sureagavę dar turime galimybę Lietuvos žmones apsaugoti nuo ilgus dešimtmečius didžiulį pavojų kelsiančios mūsų kaimynų atominės avantiūros.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.