Tačiau Šalčininkai turi savo išskirtinių socialinių ir ekonominių problemų, kurios ilgą laiką nebuvo sprendžiamos nei nacionaliniu, nei savivaldos lygmeniu.
Nors dabartinė socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė ėmėsi būdų, kaip atgaivinti Šalčininkus, tačiau vien jos pastangų čia neužteks. Svarbių pokyčių reikia Šalčininkų savivaldybėje, kad jos valdžia įdėtų daugiau jėgų, pritraukdama investicijas ir ES lėšas, padėdama kurtis naujiems verslams ir kurdama naujas darbo vietas visame rajone.
Tai kokia gi situacija Šalčininkuose, ypač visos Lietuvos kontekste? Nedarbas čia 2013 metais buvo 13,4 proc., kai Lietuvos vidurkis buvo 10,9 proc., o pagal socialinių pašalpų rodiklius pernai Šalčininkai buvo antras miestas visoje šalyje.
Verslas čia išlieka gana pasyvus ir naujų darbo vietų daug nesukuria. Nors 2013 m., palyginus su 2012 m., Šalčininkų rajone įregistruotų juridinių asmenų skaičius išaugo 84 proc., tačiau veikiančių įmonių skaičius padidėjo tik 3,2 proc. Tai reiškia, kad dauguma įmonių greičiausiai taip ir nepradėjo veiklos.
Apskritai per paskutinius 10 metų įmonių struktūra Šalčininkų rajone pagal darbuotojų skaičių beveik nesikeičia: 96 proc. sudaro labai mažos ir mažos įmonės, kuriose darbuotojų skaičius neviršija 50. Kadangi rajonas istoriškai orientuotas į žemės ūkio sektoriaus veiklą, verslo sritys irgi išlieka tos pačios: mažmeninė prekyba, autoservisų veikla, logistikos, statybos paslaugų teikimas.
Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Šalčininkų rajone 2012 m. pabaigoje sudarė 0,5 mln. litų ir buvo 87 proc. mažesnės nei prieš metus. TUI vienam gyventojui siekė vos 15 litų, nors šalies TUI vienam gyventojui buvo daugiau nei 14 000 litų.
Struktūrinių fondų finansavimas sudaro 0,03 mlrd. litų, ir tai yra mažiausia suma iš Vilniaus apskrities savivaldybių.
Kokie šių problemų sprendimo būdai? Nacionalinė Vyriausybė šiandien tokiems regionams kaip Šalčininkai siūlo daug galimybių. Realiai tik nuo vietinės valdžios priklauso, kaip jomis pasinaudojama.
Svarbiausia – padaryti elementarius namų darbus ir išnaudoti išskirtinius regiono pranašumus, kurie patrauklūs investuotojams, kaip ypač patogią geografiją, bei pagerinti Šalčininkų krašto įvaizdį apskritai.
Šalčininkų savivaldybė turi išnaudoti nacionalinės valdžios teikiamas galimybes, kurių ypač daug dabar atveria Ūkio ministerijai pavaldžios viešosios įstaigos - „Versli Lietuva“, kuri pradedantiems verslininkams, ypač smulkiems ir vidutiniams, padeda su eksporto ir verslumo skatinimu, remia inovatyvias įmones, kuriančias didelę pridėtinę vertę, padeda dalyvauti tarptautinėse parodose ir verslo misijose, bei „Investuok Lietuvoje“, tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra, kuri specializuojasi pritraukti investicijas už didžiųjų miestų ribų.
Nuo 2011 m. Šalčininkuose specialiai dirba „Verslios Lietuvos“ atstovas, kuris nemokamai moko, konsultuoja, padeda įsteigti verslą ir surasti verslo partnerius.
2012 m. Šalčininkuose surengta virš 200 verslo konsultacijų, padėta beveik 600 verslininkų, suorganizuoti trys renginiai verslo atstovams, „Versli Lietuva“ gelbstint įkurtos 7 įmonės.
Šiandien Šalčininkų rajone įmonėms teikiama visokeriopa pagalba, žinant rajono verslo aplinką ir įmonių specifiką, siūlomi geriausi sprendimai tiek norintiems pradėti savo veiklą asmenims, tiek ją vykdantiems verslininkams.
Kaip turinti išmanyti regiono kultūrinę ir ekonominę specifiką, Šalčininkų vietos valdžia turėtų būti išradingesnė ir rasti būdų, kaip investuoti į gamybą ir paslaugas.
Juk Šalčininkai yra daugiakalbis rajonas, kur žmonės kalba lenkiškai, rusiškai ir lietuviškai, todėl reikia rasti patrauklių būdų, kaip pritraukti investicijų iš Lenkijos, kaip plėtoti gamybą NVS regionui ir gabenti ten produkciją per Baltarusiją. Šalčininkuose galėtų įsikurti ir skambučių centras, aptarnaujantis rusiškai ir lenkiškai kalbančius kraštus.
Savivaldybės valdančioji koalicija, nors kultūriškai ir kitaip „savinasi“ šį kraštą, tačiau unikalaus vietinio potencialo ir nuostabios gamtos taip ir neišnaudoja, pavyzdžiui, turizmo perspektyvų ir Šalčininkų miškų. Šalčininkų rajono savivaldybė net nėra įsteigusi turizmo informacijos centro, kuris bent galėtų teikti elementarią informaciją apie viešbučius ar kaimo turizmo sodybas.
Turistiniams objektams Šalčininkų rajone skirta ES struktūrinė parama, pavyzdžiui, 3 mln. Lt Ūkio ministerija skyrė Šalčininkų rajono kultūros paveldo objekto – Jašiūnų dvaro sodybos – restauravimui ir pritaikymui turizmui.
Užbaigus šį projektą, bus sukurtas unikalus turizmo traukos objektas, sudarysiantis galimybę autentiškoje istorinėje aplinkoje susipažinti su Vilniaus universiteto, kaip seniausio regione, istorinėmis asmenybėmis, derinant kultūrinį turizmą su mokslo istorija. Baigta tvarkyti Šalčininkų dvaro sodybos parkas ir Šalčios tvenkinio paplūdimys.
Šalčininkams artimiausioje ateityje turėtų labai pagelbėti ES lėšos, jei tik vietinė valdžia sugebės jas pritraukti ir tinkamai pasinaudoti. 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų ir naujuoju programavimo laikotarpiu ES ypatingą dėmesį skiria mažų ir vidutinių įmonių, kurių didžioji dalis yra regionuose, konkurencingumo didinimui. Tai padėtų Šalčininkams spręsti užimtumo ir socialines problemas, duotų rajonui daugiau pasitikėjimo savimi.
Šalčininkų savivaldybėje per 2007–2013 m. ES finansavimo laikotarpį jau yra baigta keliolika projektų, daugiausia energetikos, verslo ir turizmo srityse, kuriems skirta virš 15 mln. litų.
Nuspręsta nefinansuoti tik 5 projektų, ir tai yra mažai, nes Vilniaus miesto savivaldybėje šis skaičius siekia net 601. ES struktūrinės paramos priemonė „Invest Lt-2“, iš kurios finansavimo negali gauti didieji miestai, yra puiki galimybė tokiems regionams kaip Šalčininkai spręsti socialinės nelygybės, skurdo ir nedarbo problemas.
Klausimas išlieka – ką Šalčininkų rajono valdžia padarys, kad visomis šiomis galimybėmis pasinaudotų padaryti šį unikalų Lietuvos kraštą turtingesnį ir laimingesnį.
Šiuo metu savivaldybės tarybą sudaro 25 nariai, iš kurių – 22 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, 2 darbo partijos ir vienas Lietuvos socialdemokratų partijos narys. Taigi, turėdami absoliučią daugumą V. Tomaševskio bendražygiai nebe pirmą kadenciją iš eilės šios situacijos pakeisti nesugeba. Kyla klausimas – kodėl tuomet rajono gyventojai renka būtent šios partijos atstovus?
Skaičiai nemeluoja. Ir norisi tikėti, kad juos matantys rajono gyventojai kitą pavasarį padarys savo sprendimus.