D. Žebrauskas. Atviras laiškas Aušrai Maldeikienei

Žymus XX a. pradžios čekų rašytojas Jaroslavas Hašekas savo milžiniško populiarumo visame pasaulyje sulaukusioje knygoje „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ aprašo begalę linksmų ir nuotaikingų epizodų, kur Jozefas Šveikas žavi mus savo minties paprastumu, nuoširdumu bei pateikia kiekvienoje situacijoje bent keletą pavyzdžių iš savo spalvingo gyvenimo.

Kai geležinkelio stotyje jiems su vyr. leitenantu Lukašu belaukiant traukinio, iš panosies pavogė lagaminus, Šveikas kuo ramiausiai pareiškė: „O stotyse visais laikais vogė ir vogs, be šito negalima apsieiti, ponas vyresnysis leitenante.“

Lietuvos politinėje padangėje šįkart išgirdome daug Šveikiško nuoširdumo. Štai sveikatos apsaugos ministrė, baigusi teisės studijas, niekaip negali suvokti, jog kyšio davimas taip pat yra nusikaltimas. Ji mums nuoširdžiai radijo laidoje prisipažįsta, jog davė piniginį kyšį medikui, kaip nežinojo, kur įkišti vokelį, ar kišenėn, ar po dokumentais. Tiesa, tai buvo prieš keletą metų (senaties terminas).

Netrukus jai paantrino Vilniaus Tarybos narė, sovietinio raugo ekonomikos absolventė, Vilniaus Tarybos narė Aušra Maldeikienė. Ji irgi nešė pakišas – 4 kartus. Ir net sumas nurodė. Dar kankinės balsu pasiūlė ją atstatydint iš visų užimamų pareigų. „Je suis Šalaševičiūtė“, - skelbia kankinės aureolę užsidėjusi ponia Aušra ir tik paprašo neišdurti jai akių. Ir štai – turime dvi „politkankines“, pretenduojančias į skriaudžiamų politikų statusą „už tiesos sakymą“. Rolandas Paksas jau ne vienas, jo bendražygio E. Maldeikio žmona, kartu su p. Šalaševičiūte bus puiki kompanija.

„O gydymo įstaigose visada ėmė ir ims, be šito negalima apsieiti“, - maždaug taip pasakytų šaunusis kareivis Šveikas.

Galbūt netrukus sulauksime ir „bičiulio“ Teisingumo ministro nuoširdaus prisipažinimo, kaip jis prieš daugel metų papirko teisėją (senatis jau) dėl jam naudingo sprendimo byloje, o gal VRM vadovas papasakos, kaip duodavo kelių policininkams nedidelį piniginį atlygį, kad išvengtų didesnės nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimą?

Ar įgalūs kovoti su korupcija asmenys, kurie savo pavyzdžiu demonstruoja, kad duoda kyšius?

Motyvas – „ir palatos kaimynės taip darė“, - skamba tragikomiškai iš ponios Aušros lūpų. Dar komiškiau atrodo, kai ši ekonomistė ir politikė lieja nuoskaudą, jog šis gydytojas – VU docentas, kaip ir ji, o vis tiek paėmė. Suprask – kaip iš kolegės tai galėjo ir neimti.

Šie pavyzdžiai tik parodo, kaip giliai sovietinės sistemos reliktai įsišakniję mūsų kai kurių politikų sąmonėje. Blatas ir kyšiai jiems – tai tarsi neišvengiama sistemos dalis, su kuria kovoti beprasmiška. Geriau jau sakyti tiesą – va, p. Maldeikienė (ar ministrė Šalaševičiūtė) tarsi nūdienos M. Melnikaitė papasakoja, kaip ir kiek davė kyšių, o dabar kankinkit budeliai smarkiau, „tik akių neišdurkite“, - maldauja ji.

Ironija – sveikas dalykas, tik ar susimąstome, lengva ranka rinkdami į valdžią tuos, kurie viešai deklaruoja savo politinę negalią keisti žalingą korupcinę sistemą? Ar tikrai reikia būti tokiems, kaip dauguma? Ar gydytojas kitaip išoperuos apendiksą ar tulžies pūslę, jei gaus kyšį? Norint pakeisti sistemą, reikia pačiam būt kitokiu. Štai Arvydas Anušauskas irgi atviras. Tačiau, skirtingai nei p. Šalaševičiūtė ar Maldeikienė, jis atvirauja: „Niekada nedaviau niekam kyšio.“ Štai toks politikas įgalus daryti realius pokyčius ir suardyti korupcinę grandinę. Jo inicijuotos pataisos dėl baudų už KET pažeidimus jau smarkiai sumažino korupciją kelių policijoje.

Sveikatos apsaugos sistemoje taip pat būtini greiti ir efektyvūs sprendimai korupcijai pažaboti. Pirmiausia, ką reikėtų išspręsti, – tai užtikrinti deramą finansavimą sveikatos priežiūros įstaigoms, įgalinant mokėti medikams jų kvalifikaciją atitinkančius atlyginimus, kartu ir sugriežtinant atsakomybę už korupcinę veiklą bei šviečiant visuomenę. Gydytojas, gaudamas orų atlygį, tikrai neberizikuos savo reputacija ir darbo vieta dėl kyšio.

Tad, apibendrinant, noriu pasakyti : JE SUIS ARVYDAS ANUŠAUSKAS.