Prieš savaitę Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija išklausė Generalinės prokuratūros informaciją, kuri leidžia apibendrinti, jog kriminalinė žvalgyba tampa atsakingai valdomu ir saikingai naudojamu teisėsaugos įrankiu.
Tą rodo keletas bazinių palyginamųjų rodiklių.
Pirma, šios Seimo kadencijos metu nuosekliai mažėja teisėsaugos prašymų (teikimų) leisti naudoti kriminalinės žvalgybos priemones. 2016 metais tokių buvo 3 974, o 2017 metais sumažėjo iki 3 282, praėjusiais 2018-aisiais iš esmės nekito ir viso siekė 3 281.
Antra, per tą patį laikotarpį sumažėjo asmenų skaičius, prieš kuriuos leista naudoti tokias priemones. Jeigu 2016 metais tokių buvo 5 150, tai 2017-aisiais siekė 4 658, o 2018-aisiais jau tik 4 340. Panašiai mažėjo ir kitas susijęs rodiklis – tai telefonų numerių, kuriems leista taikyti kriminalinę žvalgybą, skaičius. Jeigu 2016 metais stebėta 11 566 telefonų numeriai, tai 2017 metais jau tik 9 171, o 2018-aisiais 8 449.
Ar visuomenėje drastiškai sumažėjo bandymų daryti sunkius nusikaltimus? Tą tarsi signalizuotų 10–20 proc. mažesnė kriminalinės žvalgybos statistika. Tačiau kaip Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas manau, jog priežastys kitos.
Kriminalinė žvalgyba tampa atsakingu ir išties tik būtinais atvejais taikomu teisėsaugos įrankiu. Tą rodo ne tik mažėjančios apimtys, kiek ir atvejai, kai teismai atsisako suteikti leidimus. Pavyzdžiui, 2016 metais tokių atvejų buvo 21, o 2018-aisiais vos 4. Tam įtakos daro ir akylesnė tokių priemonių kontrolė – Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija jau dabar reguliariai vykdo kontrolę vietose, kai nagrinėjamas atskirų institucijų pasiruošimas ne tik deramai argumentuoti priemonių reikalingumą, bet – dar svarbiau – analizuojama, kaip institucijos valdo surinktą informaciją, ar ir kaip efektyviai veikia tokios jautrios informacijos fizinio naudojimo, saugojimo ir naikinimo procedūros.
Parlamentinė kontrolė atskleidė, kad teisėsauga dar turi kur tobulėti. Pavyzdžiui, siekiant efektyvesnės galimybės analizuoti ir sisteminti kriminalinės žvalgybos duomenis, būtina toliau diegti modernesnes priemones, leisiančias greičiau identifikuoti galimas rizikas. Iki šiol ne visi kriminalinės žvalgybos subjektai naudoja vienodas aukščiausio lygio technologijas, galinčias užtikrinti darnią ir veiksmingą veiksmų kontrolę. Todėl daugiau dėmesio turės būti skiriama imuniteto tarnybų veiklai ir svarstomos šių tarnybų veiklos teisinio reglamentavimo unifikavimo galimybės.
Teisėkūros srityje aiškėja daugelyje valstybių naudojamo kriminalinės žvalgybos ombudsmeno būtinybė. Šį uždavinį komisija vertina kaip vieną iš prioritetų, kuris ne tik papildytų teisines kriminalinės žvalgybos kontrolės prielaidas, bet ir leistų vykdyti atskirų atvejų tyrimus, vertinti jų pagrįstumą, geriau užtikrintų piliečių teisę į privatumą.