Dainius Gaižauskas. Premjerė Šimonytė privalo atsistatydinti

Jau du sukčiavimo konservatorių štabe šešėliai, išlindę per vieną mėnesį. Andrius Vyšniauskas, panašu, kad buvo sekamas. Premjerė Ingrida Šimonytė privalo nedelsdama atsistatydinti.

Prieš pat rinkimus bus šaukiamas net neeilinis posėdis, kad patvirtintume generalinės prokurorės prašymą atimti Seimo nario neliečiamybę konservatoriui Andriui Vyšniauskui. Ir tai jau antras atvejis, kai į specialiųjų tarnybų tinklus papuola konservatorių jaunosios kartos Seimo nariai, kuriuos konservatorių vadovybė buvo numačiusi kaip pamainą strateginiame partijos lygmenyje. Paaiškėjo, kad abu konservatoriai Seimo nariai – tiek Monika Navickienė, tiek Andrius Vyšniauskas – yra įsipainioję į galimus sukčiavimo procesus. Andriui Vyšniauskui netgi reiškiami įtarimai dėl galimo dokumentų klastojimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo. O tai jau ne paprastos nusikalstamos veikos, o sunkaus nusikaltimo galimas padarymas, už kurio įvykdymą yra numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Ir nereikia Andriui Vyšniauskui stebėtis, kad Generalinės prokuratūros prašymas atimti jam neliečiamybę buvo lyg žaibas iš giedro dangaus. Tam yra labai paprastas paaiškinimas. Man, kaip praeityje gaudžiusiam įvairiausio kalibro korumpuotus veikėjus, puikiai žinoma, kad tiriant piktnaudžiavimo atvejus ir dar kai yra dokumentų klastojimo ir sukčiavimo požymių, galima naudoti įvairiausias taktikas ir slaptus metodus, kad surastum, užfiksuotum ar patvirtintum įrodymus bei nustatytum bendrininkus. Būtent slaptų metodų ir veiksmų (slaptas sekimas, telefoninių pokalbių pasiklausymas, slaptos operacijos ir t. t.) naudojimas ir užtikrina efektyvų ir labai sudėtingą tokių nusikalstamų veikų ištyrimą. Tik paskutiniame etape ir tai, kai nusprendžia tyrėjai, kad pakanka įrodymų, kartu su prokurorais priimamas sprendimas išsislaptinti tyrimo eigą ir reikšti įtarimus nusikalstamą veiką galimai padariusiam politikui ar pareigūnui.

Štai kodėl konservatorių partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio ir Ingridos Šimonytės numylėtinis Andrius Vyšniauskas dabar išbalęs, pakeltais antakiais, susivėlęs ir išpūstomis akimis visiems įnirtingai aiškina, kad šie įtarimai jam nesuprantami ir lyg žaibas iš giedro dangaus vėl trenkė į konservatorių partijos štabą – ir dar rinkiminės kampanijos įkarštyje.

Taip, tai labai neigiamai atsilieps konservatoriams, nes elektra jų rinkiminį štabą jau purtė po Monikos Navickienės paaiškėjusių artimų ryšių su profesionaliu sukčiumi, skrydžių su šiuo sukčiumi privačiu lėktuvu į Dubajų, o vėliau – ir įvairios statybų kombinacijos, kurias jau narplioja specialiosios tarnybos. Šiek tiek M. Navickienė bandė padaryti įžeminimą, kad nuo išaiškėjusių skandalingų faktų ir jų padarinių sukelta „elektra“ nepurtytų visos partijos – pastaroji pranešė, kad traukiasi iš politikos ir rinkimuose nedalyvaus. Bet kai pradėjo lįsti keisčiausios statinių įforminimo istorijos, [susijusios – „Delfi“] su jos šeimos namų įregistravimu (dirbtuvių, garažo...) šalia SEL lyderio namų, elektra vėl pradėjo trumpinti ir kibirkštis matėme konservatorių partijos štabe.

Atrodė, kad viskas tuoj pritils, Monikos Navickienės istorija užsimirš. Čia į pirmus žiniasklaidos puslapius konservatoriai išleido pačią sunkiausią savo artileriją – Lauryną Kasčiūną. Pastarasis taip uoliai vykdė partijos užduotį, kad šimtamilijoninius projektų įgyvendinimus žiniasklaidoje pristatinėjo vos ne kas savaitę po kelis. Žiniasklaidoje mirgėte mirgėjo: „Kasčiūnas už 200 milijonų jau gamina lietuviškų dronų“, „Kasčiūnas už milijardą perka tankų, kovos mašinų ir oro gynybos sistemų“, „Kasčiūnas jau už kelis šimtus milijonų pastatė vokiečių brigadai darželių, mokyklų, namų, poligonų ir kareivinių“, „Kasčiūnas už 600 milijonų prigamins lietuviškų minų, užminuos Lietuvos pasienius, prigamins drakonų dantų ir ispaniškų arklių“, „Kasčiūnas už kelis šimtus milijonų tuoj tuoj įgyvendins visuotinį jaunuolių šaukimą, nes jiems naujas kareivines irgi tuoj pastatys“. Išties tokios žinios žmonių galvoje užtušuoja ne tik Monikos Navickienės, Kristijono Bartoševičiaus galimos pedofilijos ar girto Manto Adomėno istorijas. Net ir buvęs kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys neištvėrė ir pirmą kartą viešai pažėrė kritikos krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui, pavadinęs jį labai energingu, bet ir išskirtinai neatsakingu pažaduku.

Konservatoriams lyg sekėsi prigesinti skandalus, bet staiga vėl ŽAIBAS iš giedro dangaus ir smūgis net į patį konservatorių frakcijos seniūną Andrių Vyšniauską, ką tik naujai iškeptą konservatorių ideologijos ištikimą vykdytoją, stropuolį, kurį Gabrielius Landsbergis, nustūmęs senelį Jurgį Razmą, pasodino į jo šitiek kadencijų šildytą frakcijos seniūno krėslą. Taip, tai mirtinas smūgis konservatorių ideologijai ir partijos autoritetui prieš pat rinkimus, nes Andrius Vyšniauskas deleguotas partijos vadovybės dirbo ir jų rinkiminiame štabe, o įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo jam reiškiami už tą laikotarpį ir veiklą, kai jam buvo patikėtos Marijampolės savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijos pirmininko pareigos. Reikia pridurti, kad ir jo patarėja Vaida Pituškienė jau atiduota į teismą su pareikštais analogiškais kaltinimais.

Tai milžiniškas kompromatas partijai. Milžiniškas.

Atsižvelgusi į paaiškėjusias sistemines galimo piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo, sukčiavimo istorijas konservatorių partijos štabe, Premjerė Ingrida Šimonytė tiesiog privalo atstatydinti Vyriausybę ir pati pasitraukti iš pareigų. Jei ji to nepadarys, tuomet aš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu prašysiu tai padaryti Seimą per sušauktą neeilinę sesiją. Likus porai mėnesių iki Seimo rinkimų, Vyriausybės griūtis tikrai nesugriautų valstybės, nes yra aprašytos procedūros, kaip tokiais atvejais turi veikti valdžia.