Vyriausybė į tai reagavo, sakydama, kad likvidumas įmones pasieks greitu metu.
Šiandien galime imti ir įvertinti pastarosios savaitės ekonomikos skatinimo progresą. Kartu tai atskleis ir keletą svarbių pastarųjų dviejų mėnesių tendencijų.
Pradėkime nuo blogesnių žinių.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija turbūt puikiausiai matydama, kad su ekonomikos skatinimu nelabai einasi, slapstosi ir skaičių Seimo Ekonomikos komitetui nepateikinėja. Žodis „slapstosi“ čia gali atrodyti perteklinis, tačiau nėra kaip kitaip įvertinti esamą padėtį – iš Ekonomikos komitete apsilankančių Vyriausybės ir Ekonomikos ministerijos atstovų tenka traukte traukti informaciją ir skaičius, kokia yra padėtis, kaip sekasi skirstyti likvidumą verslui. Apie jokį nuoseklų pristatymą su skaičiais, lentelėmis ir infografikais nėra ir ką kalbėti.
Todėl informacijos turime ieškoti viešuose šaltiniuose. „Verslo žinios“ skelbia, kad per praėjusią savaitę ekonomikos skatinimo fronte nebuvo nieko naujo – beveik jokio progreso. Iš INVEGAI skirtų 1,3 mlrd., buvo panaudota 47 mln. arba 4 proc. lėšų. Progresas yra maždaug 1 proc. per savaitę.
Toliau ieškom informacijos. Oficialus Vyriausybės koronastop.lt tinklalapis skelbia, kad 26 mln. išmokėta įmonėms prastovų kompensavimui; 8,5 mln. – paskirstyta savarankiškai dirbantiems asmenims; 54 mln. – išmokėta per finansines INVEGA priemones.
Viso – 88,5 mln., beveik toks pats šių priemonių paskirstymo skaičius buvo pateiktas praėjusią savaitę ekonomikos komitete.
Tuo tarpu, pavyzdžiui, turizmo sektorius toliau skęsta. Vyriausybė atmetė racionalų ir subalansuotą pasiūlymą dėl galimybės kelionių organizatoriams keliautojų pinigus grąžinti ne čia ir dabar, o bent per tris mėnesius. Kartu valdantieji paskelbė, kad kažkada, kažkaip, kažkur pradės išdavinėti paskolas ir tam skirs 40 mln.
Šie faktai pozityvumu nekvepia: skatinimas buksuoja, lėšos verslo įmonių vis dar nepasiekia (arba pasiekia tik vienetus), o kartu Vyriausybė atmetinėja racionalius ir įvairių sektorių ekonominę logiką atitinkančius pasiūlymus.
Tačiau tikrai yra ir kuo pasidžiaugti.
Vyriausybė išgirdo Pandemijos ekonomikos grupėje iškeltą ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ekonomikos plane pateiktą praktišką siūlymą – pereiti prie supaprastinto pinigų išmokėjimo įmonėms per Valstybinę mokesčių inspekciją (lėšas fiziškai pervedinės Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras). Tai reikėjo daryti nuo pat pradžių, nes nėra sąžininga apribojus įmonių veiklą versti įmones brautis per biurokratinius bruzgynus ir ištiesus ranką prašinėti pinigų.
Puiku, kad nutarta pilnai įgyvendinti supaprastintą pinigų išmokėjimo mechanizmą, tad lėšos įmonėms bus pervedamos per 3 dienas nuo paraiškos teikimo – būtent tai mes ir siūlėme Vyriausybei savo plane. Ši priemonė leis greitai ir efektyviai paskirstyti verslui reikiamą likvidumą.
Tačiau vis dar yra ką tobulinti. Kol kas skirta 100 mln. suma yra per maža – reikia plėsti įmonių ratą ir likvidumą VMI pagrindu teikti vidutinėms ir didesnėms įmonėms (ir ne tik subsidijų forma). Šiandien vis dar numatyta, kad likvidumas bus teikiamas įmonėms, turinčioms iki 9 darbuotojų: o ką daryti įmonei, jeigu joje dirba 10, 20 ar 139 darbuotojai? Ar tokioms įmonėms pagalbos nereikia? Ar automatiškai suponuojama, kad tokios įmonės nenukentėjo ar kad jos turi daugiau vadinamo „lašinio“? Tai, žinoma tik retoriniai klausimai, todėl įmonių aprėptis, kurioms skiriama parama, turi būti plečiama.
Vyriausybė kartu ėmėsi Lietuvos banko iškelto siūlymo, kurį mes taip pat pateikėme siūlymų plane Vyriausybei. Tai yra – įkurti specialų rekapitalizavimo fondą, kuris supirktų įmonių vertybinius popierius ir per tai valstybė suteiktų šioms įmonėms likvidumą. Ši priemonė sukuria dar vieną mechanizmą, kaip valstybė galės skirstyti paramą verslui.
Išvada tokia, kad įsiklausius į opozicijos ir visuomenės grupių siūlymus pavyksta priimti gerus sprendimus. Norėtųsi palinkėti Vyriausybei mažiau kaltinti opoziciją trukdymu dirbti, o dažniau įsiklausyti į teikiamus pasiūlymus. Opozicijos lyderis tiesiai į rankas Sauliui Skverneliui įteikė mūsų komandos kruopščiai rengtą ekonominių priemonių planą.
Šiame plane yra ir daugiau vertingų tiek trumpalaikių, tiek ilgesniojo laikotarpio priemonių. Kviesčiau įsiskaityti į šį priemonių paketą ir rimtai svarstyti jų taikymą. Nes kol kas, be kelių pozityvių ženklų, bendras ekonomikos skatinimo vaizdas yra liūdnas ir paramos verslui priemonių instrumentai vos gyvi.