Dainius Žalimas. Ar Lietuva yra pasaulietinė, ar teokratinė valstybė?

Toks klausimas ne pirmą kartą kyla, kai matai, kaip Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Policijos departamentas sistemingai pažeidžia Konstituciją, tam pritariant politinei šalies vadovybei. Sunkiai galėjau patikėti, kad jau tapo tradicija katalikų bažnyčiose vykdyti keistokas policijos komisariatų viršininkų tarnybos vietų keitimo ceremonijas. Dar keisčiau atrodo tokiose ceremonijose džiugiai dalyvaujantys Seimo nariai, pavyzdžiui, socialdemokratai, nors jie yra davę priesaiką ištikimai laikytis Konstitucijos.

Mat visa tai yra atvirai antikonstitucinė praktika. Pagal Konstituciją Lietuvos valstybė yra pasaulietinė, nes Konstitucijos 43 str. 7 d. įtvirtintas valstybinės religijos nebuvimo Lietuvoje principas. Dar 2000 m. birželio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas (KT) daugiau negu aiškiai pabrėžė, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu, bažnyčios (įskaitant katalikų) neformuoja valstybės politikos.

Dar daugiau – sistemiškai aiškindamas Konstituciją (jos 43 str. 7 d., kad nėra valstybinės religijos, 43 str. 4 d. apie bažnyčių teisę tvarkytis pagal savo kanonus, 40 str. 1 d. apie valstybės ir savivaldybių mokymo įstaigų pasaulietiškumą), KT padarė išvadą, jog Konstitucijoje yra įtvirtintas valstybės ir bažnyčios atskirumo principas, kuris yra Lietuvos valstybės, jos institucijų ir jų veiklos pasaulietiškumo pamatas (!).

Belieka tik pabaigti frazėmis iš KT nutarimo, kurios turėtų reikšti nuosprendį panašioms valstybinėms ceremonijoms bažnyčiose: valstybės ir bažnyčios atskirumo principas kartu su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu lemia valstybės pasaulėžiūrinį ir religinį neutralumą, o tai savo ruožtu reiškia valstybės ir tikybos sričių, valstybės ir bažnyčių bei religinių organizacijų paskirties, funkcijų ir veiklos atribojimą (!).

Kaip matyti, praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų po tokio daugiau nei aiškaus KT nutarimo valstybės institucijos (bent jau vidaus reikalų) akivaizdžiai degraduoja. Jos nebėra religiniu požiūriu neutralios, tam tikras savo funkcijas ir veiklą vykdo kartu su Katalikų bažnyčia.

O ką toks valstybės ir bažnyčios veiklos susiliejimas lemia? Pirmiausia pagrįstą abejonę, ar policijos įstaigos gali objektyviai atlikti ikiteisminius tyrimus, kuriuose figūruoja Katalikų bažnyčios tarnai. Na, kad ir skambančiose istorijose apie pedofiliją, priekabiavimą, pornografinio turinio žinučių siuntinėjimą, net seksualinės prievartos aktus. Juolab, kad ikiteisminio tyrimo kontrolę atliekančios prokuratūros objektyvumas taip pat gali kelti abejonių, nes prokuratūros veiklos praktikoje taip pat yra panašių renginių ir net bendrų su bažnyčia pranešimų spaudai.

Dar tai lemia priklausančių kitoms bažnyčioms ar visai netikinčių asmenų, ypač policijoje tarnaujančių pareigūnų, diskriminaciją. O bendrąja prasme tai rodo Lietuvos orbanizacijos tendenciją, labai primena kačinskinę Lenkiją. Tik kad Lenkija pernai pasuko europeizacijos, o ne atsilikimo keliu.

Juokingiausia, kad VRM priklauso TS-LKD atsakomybei. Ir kad ir kaip ji pataikautų Katalikų bažnyčiai, pastarosios atstovai atvirai reiškia paramą kitam kandidatui, kuris pelnytai galėtų būti laikomas orbanizacijos simboliu.

Taigi, Prezidento rinkimuose siūlau rinktis ne šalies orbanizaciją, o šiuolaikinę europietišką pasaulietinę Lietuvos valstybę, kurioje vienodai gerbiamas visų tikinčiųjų ir netikinčiųjų orumas bei teisės. Lietuvos valstybė turi priklausyti vienodai visiems ir būti teisinga visiems.