Dainius Žalimas. Kodėl būti valstybininku šiandien (ne)gėda?

Prieš dešimt metų pamirštas baubas grįžo. Prezidentūra iš užmaršties dulkių ištraukė ir vėl atgaivino „valstybininkų klano“ šmėklą, ambasadorių skyrimo konflikte gąsdindama neva į valdžią grįžtančiais valstybininkais. Valstybininką ir vėl bandoma padaryti neigiamu herojumi. Šį kartą neigiamai jį piešia institucija, kuri, atrodo, kaip tik pirmoji turėtų skatinti pasididžiavimą ir pasitikėjimą valstybę kuriančiais ir stiprinančiais žmonėmis.

Ar pagalvojote, kodėl sąmoningai bandoma sumenkinti šitą svarbų žodį? Kalbėkime iš esmės. Valstybininkas tikrai nėra teisinė sąvoka. Tai labiau politinė metafora. Valstybininkai yra žmonės, savo gyvenimą, veiklą glaudžiai susieję su savo valstybe, nesivaikantys asmeninės naudos (nors vien tik savo labui dirbdami gautų keliskart daugiau), o dirbantys valstybės labui, viešąjį, t. y. visų mūsų interesą, iškeliantys aukščiau privataus. Nes taip jie jaučia save realizuojantys geriausiai – savo gyvenimo prasme laiko darbą Lietuvai.

Šie žmonės principingai ir nuosekliai priešinasi „rusų pasauliui“, kovoja su autoritariniais imperiniais režimais ne nuo vakar (kitaip tariant, ne vien nuo russijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d.), o nuo pat šių režimų pradžios, visomis išgalėmis stengdamiesi stiprinti ir auginti šiuolaikinę europinę Lietuvos valstybę.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, valstybininku privalo būti kiekvienas valstybės tarnautojas, pareigūnas, Seimo narys – toks asmuo turi bendrą visos Tautos ir viešąjį interesą iškelti aukščiau privataus, grupinio, regioninio ir visų kitų interesų. Net aukščiau savo vienmandatės rinkimų apygardos bendruomenės interesų.

Jaunimo terminais kalbant, ko gero, bent jau kai kurie valstybininkai taip pat gali būti vadinami influenceriais, nes jie – žmonės, kurie savo akademine, politine, kultūrine veikla daro didelę įtaką visuomenei, formuoja jos nuomonę. Beje, nesivaikydami pigaus populiarumo, nemeluodami, nekurdami fake‘inių (apsimestinių – red.) stiprybės įvaizdžių. Ir dar, tesėdami savo žodį, nes kitaip žmonių pasitikėjimas gali negrįžtamai griūti.

Paprastai tariant, jei esi nuoširdus Lietuvos patriotas, savo darbus skiriantis bendrajam gėriui, esi valstybininkas.

Taigi, kaip atsirado tas neigiamas valstybininko naratyvas? Tai dar po Rolando Pakso apkaltos istorijos gimusi sąmokslo teorija. Žmonės, kovoję prieš R. Pakso antikonstitucinę veiklą, buvo imti vadinti valstybininkais su ta neigiama gaida, kad valstybininkai tariamai yra kažkokie užkulisių sąmokslininkai prieš išrinktą valdžią. Pamirštant, kad tokių, kartais ir tikrai neviešų, influencerių atsiranda dėl pačių politikų negebėjimo suvokti valstybės reikalus, net sklandžiau suformuluoti savo mintis be viešosios komunikacijos profesionalų. Ką jau ten apie savarankišką ryžtą ar drąsą bepasakysi.

Be abejo, šioje sąmokslo teorijoje galime atsekti russijos ranką, matyti ir žmonių, kurie iš tikrųjų mėgina dirbtinai skaldyti pasinaudodami vidinėmis įtampomis. Bet tokie žmonės, kurie tokiais metodais nori daryti įtaką valstybės valdymui, toli gražu nėra valstybininkai. Greičiau jau jie yra suokalbininkai, kurie, turbūt ne atsitiktinai, pasirodo turį sąsajų su grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiais veikėjais. Šiaip pačios valstybininko sąvokos kompromitavimas yra puikiai russijos interesams tarnaujantis sumanymas, nes taip geriausiai ir mažiausiai pastebimai galima kelti pasišlykštėjimą Lietuvos valstybe.

Todėl aš su pasididžiavimu ir garbe tariu žodį „valstybininkas“ ir nebijau savęs tokiu vadinti. Savo profesinį gyvenimą pradėjau nagrinėdamas Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto principus. Kad taip teisiškai įprasminčiau išsivadavimą iš okupacijos ir paneigčiau melagingus russijos naratyvus, neigiančius Lietuvos valstybės egzistavimo teisėtumą. Mano darbo rezultatai sugulė tiek į Konstitucinio Teismo aktus, tiek į daugybę knygų, straipsnių, įstatymų, valstybės pozicijų tarptautinėje arenoje.

Būdamas krašto apsaugos ministrų patarėju, parengiau teisinį kelią Lietuvos stojimui į NATO. Pirmasis Lietuvoje pradėjau kelti idėjas dėl specialių tribunolų agresijai prieš Ukrainą ir nusikaltimams žmoniškumui prieš Baltarusijos pilietinę visuomenę, siekiu patraukti baudžiamojon atsakomybėn šių nusikaltimų kaltininkus. Juk tokia ir yra valstybininko pareiga.

Tad tarp dviejų Lietuvos valstybei brangiausių laisvę įtvirtinančių švenčių – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios – kviečiu džiaugtis ir didžiuotis savo valstybe ir tuo pačiu drąsiai vadintis valstybininkais. Nes pagal mūsų Konstituciją valstybę kuria Tauta. Kiekvienas pilietis, balsuojantis rinkimuose ir referendumuose, dirbantis savo šalies labui, savo rankomis kartu kuria valstybę.

Su Laisvės mėnesiu, Lietuvos patriotai ir valstybininkai!