Mūsų žmonės, gyvenantys užsienyje, įrodė savo lojalumą mūsų šaliai padėdami išsivaduoti iš okupacijos gniaužtų, prisidėdami kuriant nepriklausomą Lietuvą, o taip pat padėdami ukrainiečiams neišprovokuoto Rusijos karo metu. Todėl šį kartą skaičius rašau neturėdama tikslo sukelti eilinį pasipiktinimą dėl išvažiavusių bendrapiliečių, bet siekdama parodyti mūsų skaitlingos ir aktyvios diasporos įgytą teisę užimti svarbią vietą Lietuvos politikoje.
Trumpai apžvelgdama praėjusius dvejus metus galiu teigti, kad Lietuvos diaspora tapo svarbia darbotvarkės dalimi. Išspręstos daugelį metų ignoruotos problemos ir stiprinamos jungtys, kurios padeda išsaugoti ryšį ir mažinti atotrūkį.
Švietimas
Ypač sunku išsaugoti lietuvių kalbą gyvenant užsienyje. Vaikai, maži išvykę iš Lietuvos ar gimę užsienyje, natūraliai kasdienybėje vartoja aplinkos kalbą ir lietuvių kalbos mokosi šeimoje ar lituanistinėje mokykloje. Lietuvių kalbos vartojimas ir mokėjimas reikalauja papildomų pastangų ir sąmoningo sprendimo išsaugoti kalbą, kas glaudžiai susiję su lietuviška tapatybe.
Dar buvusioje kadencijoje buvo bandoma keisti Švietimo įstatymą ir įtvirtinti tvarią pagalbą lituanistinėms mokykloms, kurių užsienyje veikia daugiau nei du šimtai. Deja, tuomet projektas buvo atmestas. Nors dauguma mokyklų dirba savanoriškais pagrindais, suprasdamos identiteto išsaugojimo svarbą, valstybė tuo metu nebuvo pasiryžusi prisidėti prie mūsų jaunosios kartos kalbos, kultūros, tradicijų išsaugojimo.
Prieš metus, pasirašant Susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030), į jį įtrauktas ir lituanistinis švietimas, tuo parodant svarbą ir Valstybės požiūrį į diasporą. Tais pačiais metais pakeistas Švietimo Įstatymo 25 straipsnis. Pakeitimas garantuoja užsienyje veikiančioms lituanistinėms mokykloms tvarų finansavimą jau nuo 2023 metų sausio mėnesio! Tam biudžete numatyta 1,7 mln. eurų.
Pagal pataisytą įstatymą, jau 2022 metais lituanistinėse mokylose vyko kalbos lygio nustatymo testai. Švietimo, sporto ir mokslo ministerija išdavė kalbos lygio sertifikatus. Su kalbos lygio sertifikatu grįžtantiems gyventi į Lietuvą mokiniams integracija į Lietuvos švietimo sistemą bus daug sklandesnė ir paprastesnė.
Kultūra
Užsienyje veikiančios lietuvių bendruomenės ir organizacijos kultūrinei veiklai skiria kone didžiausią dėmesį. Kultūra ir švietimas – pagrindiniai lietuviškumo išsaugojimo ramsčiai užsienyje. Dėmesys šioms sritims turi būti išskirtinis.
Kultūros ministerija stiprina kultūros atašė veiklą lietuvių kultūros sklaidai užsienyje, įtraukiama vis daugiau užsienyje kuriančių kūrėjų. Nacionaliniame kultūros centre darbui su diaspora įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenių kultūros specialisto pareigybė, padėsianti išlaikyti ryšius, koordinuoti kultūrinius renginius. Ypač artėjant 2024 metais vyksiančiai Dainų šventei.
Nuo 2023 metų kultūros paso paslaugos atsiveria ir užsienio lietuvių vaikams. Formaliųjų mokyklų vaikai, atvykę į Lietuvą, galės vienodai su Lietuvos moksleiviais naudotis kultūros paso atveriamomis galimybėmis ir gilinti savo istorijos, Lietuvos pažinimo žinias, ugdyti kūrybiškumą.
Užsienyje saugomi didžiuliai Lietuvos išeivijos archyvai. Lietuvos archyvai dirba kartu su užsienio lietuviais, siekdami tinkamai archyvuoti diasporos paveldą, dalį skaitmenizuojant, dalį saugiai atgabenant į Lietuvą.
Pilietybės referendumas
Lietuvos Respublikos Konstitucija gana griežtai reguliuoja Lietuvos pilietybės įgijimo ir netekimo atvejus ir tik išimtiniais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu.
Žiūrėdami į NATO, Europos Sąjungos, EBPO nares valstybes matome, kad daugumoje jų daugybinė pilietybė galima be didesnių ribojimų. O šalyse, kuriose formaliai tebesilaikoma vienos pilietybės principo, dažnai taikomos įvairios išimtys, sudarančios galimybes turėti dvigubą pilietybę dideliam asmenų skaičiui. Daugelis šalių savo įstatymus daugybinės pilietybės požiūriu liberalizavo pastaraisiais dešimtmečiais. Kai kurios daugybinę pilietybę įteisinusios valstybės (pavyzdžiui, Malta, Skandinavijos šalys) sudarė specialias sąlygas susigrąžinti jų pilietybę asmenims, kurie anksčiau jos neteko dėl kitos šalies pilietybės įgijimo.
Atsižvelgdami į mūsų diasporos platų teritorinį pasiskirstymą ir siekdami išsaugoti ryšį per pilietybę, turime galimybę sušvelninti pilietybės nuostatas tik keisdami Konstituciją. Atsakingai ir nuosekliai kartu su diasporos organizacijomis ruošiamės Pilietybės referendumui.
Vyriausybės programoje referendumas numatytas 2024 metų gegužės mėnesį, kartu su Prezidento rinkimais. Nekartodami 2019 metais padarytų klaidų, iš anksto pradėjome pasiruošimą antrajam pilietybės referendumui.
Pilietiškumas ir diasporos telkimas
Karas Ukrainoje neįtikėtinai suvienijo užsienyje gyvenančius lietuvius kartu padėti ukrainiečiams, taip dar kartą parodant, kad lietuviškas patriotizmas ir laisvės supratimas niekur nedingo. Prisimindami pokarinės migracijos, vadinamųjų dipukų, nepailstamas pastangas, siekiant Lietuvos išsivadavimo, galime palyginti ir dabartinės emigracijos bangos žmonių nepailstamą kovą už Ukrainos laisvę. Tai tik stiprina pasitikėjimą Lietuvos diaspora.
Esant šioms aplinkybėms, svarstant „Globalios Lietuvos“ strategines gaires 2022–2030, daug dėmesio ir priemonių skirta valstybės ir diasporos ryšio bei partnerystės stiprinimui. Strateginės gairės ruoštos vadovaujantis požiūriu, kad lietuvių tauta yra vientisa, neskirstoma į lietuvius, gyvenančius Lietuvoje, ir lietuvius, gyvenančius užsienyje. Lietuvos diaspora yra integrali valstybės dalis, savo kūrybinį potencialą galinti aktyviai naudoti įsitraukdama į pilietinį, politinį, ekonominį, kultūrinį, mokslinį ir kitą Lietuvos gyvenimą, prisidedanti prie modernios ir šiuolaikiškos Lietuvos kūrimo.
Pavasarį Seimas pritarė Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos projektui. Strategijos projektas ruoštas pasitelkiant ir aktyvius lietuvių diasporos bendruomenių ir organizacijų atstovus.
Savo valstybės gynybą pradedame nuo pasiryžimo ir sprendimo aktyviai įsijungti į pasiruošimą. Mūsų išeivija, akivaizdžiai suprasdama grėsmę ir būtinumą, aktyviai išreiškė norą būti įtraukta į Pilietinio pasiruošimo strategiją ir pasiruošimą, kuriant bendrą supratimą apie valstybės veiksmus, reaguojant į ekstremalias situacijas.
Internetinis balsavimas
Balsavimas Pasaulio lietuvių apygardoje yra specifiškas dėl balsuotojų geografinio išsidėstymo ir nutolimo nuo diplomatinių atstovybių, priklausomybės nuo pašto paslaugų greičio ir pasiekiamumo. Nemažai laiškų su balsavimo biuleteniais diplomatines atstovybes pasiekia gerokai pavėlavę, taip yra apribojama piliečio teisė ir pareiga išreikšti savo pilietinę valią balsavimu.
Internetinis balsavimas būtų moderniausias ir patogiausias būdas balsuoti užsienyje, tačiau suprantant grėsmes ir saugumo iššūkius, nuspręsta atlikti Internetinio balsavimo informacinės sistemos galimybių studiją.
Studijos tikslas – išanalizuoti Internetinio balsavimo informacinės sistemos steigimo politinius, ekonominius, socialinius, technologinius, aplinkosauginius ir teisinius veiksnius, galimybes ir rizikas, rasti ir (ar) pasiūlyti tinkamiausius techninius sprendinius, įgalinančius sukurti patikimą, saugią internetinio balsavimo informacinę sistemą, skirtą Lietuvos piliečiams Lietuvoje ir užsienyje balsuoti rinkimuose visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
Tik atlikus Galimybių studiją ir atsižvelgus į tyrimo rezultatus, žinant saugaus balsavimo užtikrinimo galimybes, bus priimami tolimesni sprendimai.
***
Dveji pastarieji metai atnešė nemažų diasporos politikos ir jos įgyvendinimo pokyčių. Suvokimas, kad mūsų išeivija yra nedaloma Lietuvos dalis, Lietuvos stiprybė ir neišnaudotos galimybės, įgalina kurti efektyvias bendradarbiavimo platformas. Vis daugiau diasporos ekspertų prisideda prie sprendimų priėmimo procesų. Ši įtrauktis stiprina mus ir mūsų Lietuvą.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.