Seime pateiktas įstatymo projektas, kuris numato išimties tvarka įgijus Lietuvos pilietybę griežtesnį vertinimą dėl tokio piliečio sąmoningų veiksmų, kurie keltų grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir interesams, kuriais palaikoma valstybė, kelianti grėsmę Lietuvos ir kitų regiono ir valstybių sąjungininkių saugumui, ar žeminamas Lietuvos valstybės vardas.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į esamą Rusijos karo Ukrainoje situaciją ir grėsmę Lietuvai, taip pat visam regionui.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas numato pilietybės suteikimo, turint kitos valstybės pilietybę, atvejus, tačiau suteiktos išimties tvarka pilietybės netekimo mechanizmai ir teisinis reglamentavimas nėra pakankami ir neatliepia dabartinės geopolitinės situacijos.
Suteikus pilietybę išimties tvarka, asmuo gali naudotis ne tik jos suteikiamomis privilegijomis, bet ir turi vykdyti pareigas. Lietuvos valstybės saugumas ir jo užtikrinimas yra viena svarbiausių Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.
Kodėl siūlome taikyti griežtesnius reikalavimus tik Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus išimties tvarka? 2013 m. gegužės 9 d. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Konvenciją dėl asmenų be pilietybes skaičiaus mažinimo. Konvencija numato, kad Valstybė nepripažįsta asmens netekusiu pilietybės, jeigu dėl tokio netekimo jis taptų asmeniu be pilietybės. Asmenys, gavę Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, kurių šiuo metu yra 811, yra ir kitos valstybės piliečiai, todėl, netekę Lietuvos pilietybės, jie neliktų asmenimis be pilietybės.
Remiantis tarptautiniais teisės dokumentais, reglamentuojančiais pilietybės santykius, traktuojama, kad kiekviena valstybė turi diskreciją nustatyti savo piliečių institutą, reglamentuoti pilietybės santykius pagal vidaus teisę, kartu nepaneigiant žmogaus teisės į pilietybę, neprieštaraujant tarptautinių konvencijų nuostatoms, paprotinei tarptautinei teisei ir visuotinai pripažįstamiems teisės principams.
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu numatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jei tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą.
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka reiškia, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas išimties tvarka suteikia Lietuvos pilietybę ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintiems kitų valstybių piliečiams arba asmenims be pilietybės, netaikydamas jiems Pilietybės įstatymo 18 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų. T. y. asmeniui neprivaloma nuolat gyventi Lietuvoje, laikyti valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzamino ir jis nepraranda savo gimimu įgytos kitos valstybės pilietybės. Taigi matome, kad šiuo būdu įgytos Lietuvos pilietybės numato asmenims skirtingus reikalavimus ir jie priklauso kitai kategorijai, o tai daro tokį diferencijuotą reguliavimą objektyviai pateisinamą.
Pilietybės netekimo pagrindai numatyti ir kitų pasaulio valstybių įstatymuose. Beveik visus netekimo pagrindus siejantis veiksnys – nacionalinio saugumo klausimas. Jungtinėje Karalystėje numatytas pilietybės netekimas, kai tai naudinga viešajai gerovei, taikomas tiems, kurie kelia grėsmę Jungtinėje Karalystėje arba kurių elgesys sukelia labai didelę žalą. Tai gali būti asmens veikla, susijusi su grėsme nacionaliniam saugumui, įskaitant šnipinėjimą ir terorizmo grėsmę kaip, pavyzdžiui, terorizmo ir karo nusikaltimų „šlovinimą“. Australijoje įstatymas numato pilietybės netekimą, susijusį su grėsme nacionaliniam saugumui; jeigu asmuo yra ir kitos valstybės pilietis, pilietybė gali būti atimta dėl išdavystės, nelojalumo valstybei ir kitų su nacionaliniu saugumu susijusių priežasčių 14 Europos Sąjungos valstybių, įskaitant Graikiją, Prancūziją ir Rumuniją. Pilietybės netenkama be išankstinio įspėjimo Nyderlanduose.