Darius Razmislevičius. Kas pasirūpins vaikų sveikata?

Lietuvos pediatrai stveriasi už galvų, o Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas Vaidotas Urbonas sako, kad ministras Veryga nutarė, jog pediatrų nebereikia, o vietoj jų visa šeima galėtų be didelių sunkumų lankytis pas šeimos gydytojus. Nors Sveikatos apsaugos ministerija tokių reformų ginasi ir sako, kad tai tik vidinės medikų rietenos, vis tik pediatrai turi vieną esminį apribojimą, kuris jiems trukdo dirbti: negali dirbti atskirai nuo šeimos gydytojo komandos. Nesiimu spręsti, ar šeimos gydytojas gali kokybiškai atlikti pediatro darbą, tačiau, pasvarstykime, ar šeimos gydytojo tikrai pakanka visapusiškai vaiko sveikatos priežiūrai?

Vizitas pas šeimos gydytoją dažniausiai yra pirminis. Jus apžiūri ir jei nesate ,,užpultas” tik slogos ar peršalimo, esate siunčiamas pas nuodugniai savo sritį išmanantį specialistą. Šiuo metu poliklinikoje, ambulatorinėje grandyje, pediatras negali dirbti atskirai nuo šeimos gydytojo komandos, kurią be pediatro sudaro chirurgas, akušeris ir terapeutas. Jei komanda nėra pilnai suformuota ir joje trūksta, tarkim, chirurgo, pediatras vienas negali dirbti.

Ligonių kasos nesudaro su juo sutarčių. Dabar didmiesčiuose vaikų sveikatą paprastai prižiūri gydytojai pediatrai, o miesteliuose dažniausiai šeimos gydytojai. Jeigu šeimos gydytojas čia nesuformuoja komandos, pediatras negali dirbti savarankiškai. Kodėl? Ogi todėl, kad Ligonių kasos nekompensuoja tokio gydytojo paslaugų.

Pediatro darbas – rūpintis, kad vaikas augtų sveikas. Tai daryti įsipareigojusi ir pati valstybė. Šeimos gydytojas mediciną studijuoja 6 metus, tačiau į vaikų ligas gilinasi tik pusmetį. Nustebote? Na, jei turite vaikų, tuomet, jau esate patyrę, kad šeimos gydytojas ne ką tegali pasakyti apie Jūsų atžalos būseną, jai ar jam sunegalavus. Žinoma, siauras srities išmanymas gąsdina ir tuo pačiu papildomu darbu apkrauna šeimos gydytojus. Kas būtų, jei nebebūtų pediatrų? Eilės šeimos gydytojo laukiamajame driektųsi kilometrais.

Europos sąjungoje yra 82 tūkstančiai pediatrų. Net 40 procentų iš jų dalyvauja pirminio lygio gydymo procese. Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Skandinavijos šalyse vaikų gydymu rūpinasi išskirtinai tik pediatrai. Pasaulyje pediatrų skaičius ženkliai didėja. Europos Sąjunga jau pasimokė ir žino, kad privaloma rengti specialistus, geriausiai išmanančius savo sritį.

Mažiesiems pacientams reikalingas ekspertas, kuris išmano specifines vaikų ligas, vaiko raidą, pamečiui ar, netgi, dienų tikslumų žino kūdikio vystymosi ypatumus, išmano apie vaikams skiriamus vaistus; kuris supranta vaikų psichologiją ir moka su jais bendrauti, geba juos atjausti, žino, kaip nuraminti tėvus, kurių atžala negaluoja.

Nesakau, kad tokių pat įgūdžių neturi ir šeimos gydytojas, tačiau pagalvokime: ar šeimos gydytojas, pas kurį yra pats tikriausias pacientų ,,konvejeris” pajėgs atjausti Jūsų rėkiantį kūdikį, kai prieš Jus kabinete lankėsi keletas senjorų (ateinančių profilaktiškai), reumato susuktas statybininkas, gripo užkluptas banko darbuotojas ar nuo migrenos kenčiantis valstybės tarnautojas?

Nežinau, galbūt šeimos gydytojai turi kažkokį niekam nežinomą užtaisą, leidžiantį kiekvienam pacientui skirti reikiamą kiekį dėmesio, tačiau, mano manymu, tinkamai bendrauti su sergančio vaiko šeima išsekusiam gydytojui gali ne visada pavykti.

Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, jog nepriėmė jokių reglamentų, kurie naikintų pediatro specialybę. Neaišku, kiek čia tiesos. Juk ne kartą pradžioje pasakęs, vėliau ministras Veryga atsiėmė savo žodžius.

2007 m. Sausio 26 d. Europos Sąjungoje įsigaliojo Pediatrijos reglamentas. Jo tikslas yra gerinti vaikų sveikatą Europoje. Reglamentu siekiama užtikrinti, kad medicininė vaikų priežiūra būtų aukštos kokybės. Jame pažymima, kad vaikams nuo 0 iki 17 metų turėtų būti teikiama pediatrinė medicinos priežiūra. Į tokios priežiūros apibrėžimą įeina ir farmacinių preparatų skyrimo išmanymas. Tai reiškia, kad gydytojas turi ne tik mokėti išrašyti receptą, bet ir tiksliai žinoti vaistų normas. O juk vaikams jos absoliučiai kitokios nei suaugusiems.

Žinoma, diskutuoti galime daug, bet čia matau šiek tiek ,,požeminių” srovių. Medikai mitinguoja dėl didesnių atlyginimų. Derasi su Vyriausybe dėl didesnės pagarbos profesijai. Ministras pažada, jog algos tikrai didės. Šiuos pažadus matome ir kitų metų biudžete. Ar tik nesugalvojo ministras taupyti algoms, mažindamas specialistų skaičių?

Žinoma, tai tik sąmokslo teorijos, bet ,,profesionalų vyriausybė” jau niekuo nebenustebintų.