Domas Griškevičius. Rinkimų viliotinis be įsipareigojimų

Rinkimai į Seimą jau čia pat. Partijos rikiuoja savo kandidatų sąrašus. Socialdemokratai jau patvirtino savo kandidatų sąrašą. „Valstiečiai“ apsisprendė, kas ves jų sąrašą. Konservatoriai jau šį sekmadienį švęs „demokratijos šventę“, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ kandidatų reitingavimą suplanavusi liepos pradžioje. Ir nors partijų kandidatų dėliojimo procesai dar nebaigti, tendencijos, deja, nėra malonios.

Tikrai apmaudu, kad net dvi šiuo metu opozicijoje esančios partijos – LSDP ir LVŽS – jau dabar patvirtino, kad jų rinkimų į Seimą sąrašų lyderiai bus tik ką į Europos Parlamentą (EP) mandatus iškovoję Vilija Blinkevičiūtė ir Aurelijus Veryga.

Apmaudu ne dėl to, kad jie būtų prasti politikai, bet dėl to, kad „makaronų kabinimas ant ausų“ mūsų politikoje išlieka vis dar gajus.

Juk visiems akivaizdu, kad minimi politikai tikėtino išrinkimo į Seimą atveju tikrai neatsisakys EP mandato.

Sakote, taip nebus? Prisiminkime paskutinius Kauno miesto savivaldos rinkimus. Tas pats A. Veryga buvo ne tik kandidatas į merus, bet ir vedė LVŽS sąrašą į miesto Tarybą. Buvo išrinktas, bet mandato tada atsisakė. Taip pat pasielgė – tik jau Klaipėdoje – ir Remigijus Žemaitaitis.

„Valstiečiai“ čia šiek tiek subtilesni, mat teigia, kad A. Veryga pergalės atveju premjeru būtų. Socialdemokratai sako, kad dar nežino, ar V. Blinkevičiūtė premjere būtų, mano subjektyvia nuomone, akivaizdu, kad tikrai nebūtų.

Tik primenu, kad vienos ar kitos partijos pergalės atveju, premjeru gali būti asmuo ir ne Seimo narys.

Artėjant Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatų sąrašo reitingavimui, viliuosi, kad mes, demokratai, sugebėsime atsispirti pagundai į sąrašą įtraukinėti populiaraus Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą, kuris gavęs didelį Lietuvos žmonių pasitikėjimą taip pat buvo išrinktas į Europos Parlamentą.

Tikiu, kad mes, demokratai, turime ryškių ir profesionalių politikų sąrašą, kuris negudraus ir neapgaudinės savo rinkėjų rinkimams dar net neįsibėgėjus.

Partijos į savo sąrašų viršūnes ryškiausius savo partijų politikus (pergalės atveju neketinančius iš tiesų imti iškovoto mandato, o jį perduoti žemiau likusiam ar mažiau žinomam ir palaikomam partijos kolegai) dės tol, kol rinkėjai galiausiai tokius žaidimus žaidžiančių partijų pagaliau nepradės bausti – nebalsuoti.

O kol taip darančios partijos iš esmės yra nebaudžiamos, tol tokių reiškinių pabaiga yra ganėtinai abejotina.

Tad būk kritiškas ir rinkis atsakingai. Nepasiduok lengvoms ir neįpareigojančioms politikų vilionėms.