Kuo mažiau šalis saugo žmogaus teises, kuo mažiau jos politikoje lyčių lygybės elemento, tuo dažnesni ir sunkesni bus moterų ir mergaičių teisių pažeidimai. Tiesa, dar melskis, kad negimtum kaime, nes tuomet visi išvardinti sunkumai užgrius su keliaguba jėga.
Kaip rodo išsamūs tyrimai – nuo Jungtinių Tautų agentūrų iki Europos Komisijos, nuo nevyriausybinių organizacijų iki nacionalinių vyriausybių duomenų rinkimo (išnašose pateiksiu tik keletą, nes Google rasite dešimtis kitų) – per tūkstantmečius susiformavusi moterų ir mergaičių išnaudojimo kultūra, deja, palaikoma ir pačių moterų per įsišaknijusius nuolankumo ir drąsesnių savo seserų smerkimo stereotipus, suformavo neteisingumo, nelygybės, neteisybės tradiciją ir „natūralią tvarką“, kurioje viena ranka gyvybės davėja aukštinama, kita ranka – lytiškai ir kitaip išnaudojama, prievarta tekinama dar vaikystėje, verčiama gėdytis savo moteriškumo ir drauge tas moteriškumas parduodamas kaip populiariausia prekė.
Ir net kai pasaulį ištinka nelaimės – vis tiek būtent moterys nukenčia labiau. Kaip liudija naujausia JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacija nr. 37, moterys ir mergaitės patiria padidintą smurto lyties pagrindu riziką nelaimių metu ar po jų, dažniausiai tai pasireiškia lytiniu išnaudojimu, prekyba žmonėmis, prievartavimais.
Net baisiuose tarptautiniuose organizuotuose nusikaltimuose, tokiuose kaip prekyba žmonėmis, vis tiek yra lyties dimensija. Nors šiuolaikinė vergovė apima daug išnaudojimo formų, įskaitant prievartinį darbą, vertimą vogti ir kitaip nusikalsti, vis tiek dauguma išnaudojamųjų yra moterys ir mergaitės (71 proc. visų prekybos žmonėmis aukų). Populiariausia vergovės forma vis tiek išlieka žmogaus pardavimas seksualiniam išnaudojimui (79 proc. parduodamų žmonių)1, o joje – vėlgi absoliuti dauguma išnaudojamų žmonių yra moterys ir mergaitės (95 proc. parduodamų žmonių)2.
Kodėl aš apie tai kalbu? Sakysite, čia pasaulio statistika, čia kalbam apie kitas šalis, Lietuva ne prie ko. Tame ir yra didžioji mūsų bėda – nors taip veržėmės grįžti į pasaulio žemėlapį, vis dar tingime pažvelgti plačiau ir pamatyti, kad esame neatskiriama to pasaulio dalis, kad globalios geopolitinės tendencijos tiesiogiai veikia mūsų kasdieninį asmeninį gyvenimą čia, Lietuvoje. Kartais labai netikėtais aspektais. Putino Rusija jau prieš keliolika metų Jungtinėse Tautose pradėjo aktyviai sėti „tradicinių vertybių“ sėklą, įrodinėdama, kad vienos teisės yra svarbesnės už kitas, o vieni žmonės yra lygesni už kitus.
Orveliška paradigma išplito kaip virusas po visą Europą, nusirito populistų kurstomi raganų medžioklės laužai ir atpirkimo ožių paieškos. Neįtikėtinai greitai pasimiršo istorijos pamokos, kuo baigėsi pažeidžiamiems žmonėms peršami kaltinimai dėl visuomenę kankinančių bėdų, atrodo, kolektyvinėje pasąmonėje tik ir laukė momento išsiveržti neapykanta žydams, gėjams, moterims, vaikams. Čia ir yra struktūrinės nelygybės kabliukas: jei tik suardoma nedaloma universali žmogaus teisių doktrina – visos teisės visiems – niekas nebėra saugus, nes įvedama stipresniojo teisė. Bet kokios nelygybės pamatas yra jėga – kas stipresnis, tas įveda savo taisykles.
Tam tikra prasme Europai pasisekė, kad Putino Rusija neapsiribojo Vakarų pasaulio mentaliteto keitimu – nors juvenalinės justicijos ar vaikų grobimo skandalai padarė nemažai žalos konkrečių valstybių reputacijai ir tarpvalstybiniams santykiams. Maidanas ir Krymo aneksija leido suprasti, kur link veda žmogaus teisių paradigmos naikinimas, braižant geopolitinį žemėlapį, kas laukia sužavėtų tradicinių vertybių gynimu ir kaip atrodo stipresniojo teisė praktikoje. Nepaisant prabudimo ir rimtų veiksmų, užtikrinant fizinį valstybių teritorinio vientisumo saugumą, mes vis dar likome gana akli mūsų protų invazijai. Ir jei norime būti saugūs visame kame – turime suvokti, kaip esame griaunami iš vidaus, ką neša tradicinių vertybių ir natūralios tvarkos apologetai ir kam gi mums reikia ir kuo naudingos yra lygios galimybės.
Pirmiausia svarbu suprasti, kad jei neginsime lygių galimybių – tiesiog susinaikinsime. Tvaraus vystymosi tikslai nėra nuobodžiaujančių Jungtinių Tautų klerkų sugalvota abrakadabra. Tai praktinis šio pasaulio išlikimo planas. Labai rimtai siūlau pasiskaityti ir įsisąmoninti, kad Lietuva neturi atskiro Žemės rutulio, kuriam negresia sausros, karai, badas ir kitos negandos, o dar, atsižvelgiant į vis augantį gyventojų mobilumą, visai nesame garantuoti, kad mūsų vaikai ar anūkai gyvens būtent šiame Baltijos pajūrio plotelyje. Todėl labai rimtas įvertinimas, ką turime daryti, kad išliktų pasaulis ir Lietuva pasaulyje, yra neišvengiama kiekvieno bent kiek mąstančio žmogaus moralinė pareiga.
Ir vienas pirmųjų pasaulio išlikimo tikslų yra būtent lygių galimybių užtikrinimas, moterų ir mergaičių apsauga. Ko gero, reikėtų jas apsaugoti, jei apskritai norime išlikti – na, bent kol dar nepaleidome masinės žmonių iš mėgintuvėlių produkcijos, ar ne? O jei rimtai, mūsų visų išlikimas didele dalimi priklauso nuo moterų padėties – tvaraus pasaulio garantas yra išsilavinusi, dirbanti, saugi moteris, turinti pasirinkimo galimybę. Tad šiandien turime nemažai nepadarytų darbų. Lietuvoje – taip pat.
Vyrų valandinis bruto atlyginimas yra šeštadaliu didesnis nei moterų, o moterų pensijos beveik penktadaliu mažesnės nei vyrų3. Nepaisant deklaruojamos pagarbos motinėlėms sengalvėlėms, pensijinio amžiaus moterų skurdo rizikos lygis yra dvigubai didesnis nei tokio pat amžiaus vyrų4. Ir smurto artimoje aplinkoje epidemijos aukos dažniausiai yra moterys – 82 proc.5 O kas trečia Lietuvos moteris ar mergaitė, vyresnė nei 15 metų, yra patyrusi kokios nors formos smurtą: fizinį, seksualinį, psichologinį, ekonominį6. 35 proc. Lietuvos moterų patyrė seksualinį priekabiavimą7, bet du trečdaliai mūsų visuomenės smerkia priekabiavimo aukas ir nelaiko priekabiavimo problema.
Maža to, Lietuvos gyventojai, palyginti su kitų ES šalių gyventojais, labiausiai linkę pateisinti fizinį ir seksualinį smurtą prieš moteris, nors Lietuva kasmet būtent dėl smurto prieš moteris patiria socialinių ir ekonominių nuostolių už 600 mln. eurų8. Išnaudojamos ir mušamos pačios moterys vis tiek atlieka rūpintojų ir globėjų vaidmenį – dvigubai dažniau nei vyrai prižiūri ligonius, neįgaliuosius, senukus, vaikus, ir pustrečio karto daugiau laiko skiria namų ūkio priežiūrai ir buities darbams. Atitinkamai, gali skirti 50 proc. mažiau laiko sportui, kultūrinei veiklai ar savęs tobulinimui9.
Tikiuosi, tiek duomenų užtenka, kad bent jau sutartume dėl pagrindinio fakto – deja, natūrali tvarka nėra palanki moterims, o negindami moterų ir mergaičių teisių tiesiog neišliksime. Todėl lygių galimybių užtikrinimas yra paprasčiausiai sveiko proto diktuojama būtinybė. Lygių galimybių, o tai reiškia apsaugos nuo skurdo ir smurto užtikrinimas, lemia visos visuomenės gyvenimo kokybės gerėjimą. Valstybės, kurios deda daugiau pastangų užtikrinti lygias galimybes, išlošia tiek ekonomine, tiek socialine ir psichologine prasme. Geriau išnaudoja mergaičių talentus, yra konkurencingesnės, geriau apsaugo moteris nuo smurto, patiria mažiau nuostolių, ir, kas įdomiausia, – jose vyrai gyvena ilgiau, yra sveikesni, mažiau serga priklausomybėmis ir mažiau žudosi.
Ką mes galime padaryti artimiausioje ateityje? Galime nustoti matyti nesamas šmėklas ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje įveikimo bei atitinkamai suplanuoti lėšas jos įgyvendinimui – o tai reiškia tiek lyčių lygybės švietimo priemonių ir mokytojų paruošimui, tiek pagalbos smurto artimoje aplinkoje aukoms teikimui, tiek įstatymų galutiniam sutvarkymui, tiek normaliam duomenų rinkimui. Geri duomenys lygu gera politika – protingas posakis, nes mes pernelyg dažnai priimame emocijomis, paprastai baime, grįstus sprendimus, kai reiktų tiesiog įvertinti, paskaičiuoti ir būtų akivaizdu, kur patiriam didžiausius nuostolius.
Antra, būtų puiku baigti kitą šmėklų medžioklę ir sustabdyti moterų teises ribojančių įstatymų svarstymą – jei norime mažinti abortų skaičių ir didinti tą patį gimstamumą, tai kažin ar išeitis būtų prievartinis visų moterų apsėklinimas iki jos mirs nuo nesibaigiančių gimdymų. Kur kas efektyviau būtų pagaliau įgyvendinti lytinį švietimą (kuris šiandien primena lietuviškų orų prognozę – nelabai aišku, kas bus ir nelabai aišku, ar bus) – tam reikia tiek iki galo paruošti mokomąsias priemones ir pagaliau apmokyti mokytojus, kurių nemaža dalis kratosi šitos atsakomybės, nes nežino iš kur ryt papūs politinis vėjas, o ir patys nieko panašaus niekada nebuvo mokęsi. Kur kas efektyviau būtų kontraceptinių priemonių prieinamumo didinimas – tiek informacijos apie jas skleidimas, tiek jų kainos kompensavimas skurdą patiriančioms moterims. Kur kas efektyviau būtų pagalbos ir paramos ir visų reikiamų paslaugų teikimas moterims, kurios ryžtasi nutraukti nėštumą ne dėl savo pasirinkimo, o dėl gresiančio ar patiriamo smurto ar skurdo, ar neturėdamos galimybių derinti darbą ir vaiką – va štai čia vietoje moralizavimų labai padėtų konkreti pagalba, neretai ir materiali. Ir čia darbai kur kas daugiau nei žodžiai galėtų.
O žodžiai – jie irgi gali nemažai. Pasikalbėkime apie tai, ką mums reiškia būti vyru ar moterimi dabar šiame pasaulyje, šioje valstybėje, ir ką mes norime perduoti savo vaikams. Ir gal tuomet kitąsyk, žaisdami su mažyliais, automatiškai nekišime mergaitei lėlytės, o leisime ar net paskatinsime pamėginti konstruktorių, nes žinosime, kad užtenka 3 mėnesių žaidimo su erdvinį suvokimą lavinančiais žaislais ir mažylių smegenyse įvyksta fiziniai pokyčiai, kurie lemia vėlesnį geresnį erdvinių, matematinių, techninių problemų sprendimą10. Tikiuosi, kad rimtai pagalvosime, ar mes suteikiame savo mergaitėms tokią galimybę, ar automatiškai, net negalvodami atimame iš jų šansą vystyti savo smegenis visapusiškai ir taip turėti lygias galimybes, startuoti iš lygių pozicijų ir pasiekti tai, ką jos galėtų pasiekti nevaržomos tradicijų apynasrio.
Ir dar. Galime ir privalome matyti visą paveikslą. Suvokti, kad mes veikiame pasaulį ir pasaulis veikia mus. Tad kai kitąsyk manysime, jog mums vienodai rodo, kad Nigerijoje kaimo vietovėje gimusi mergaitė turi 8 kartus didesnę tikimybę būti prievarta ištekinta vaikystėje, pagalvokime, ar tikrai mums nerūpi. Kokiame pasaulyje gyvename, pagal kokias taisykles auginame savo vaikus, kokį pasaulį kuriame savo vaikų vaikams – kiek jame bus teisingumo ir lygių galimybių visoms ir visiems, kiek apsaugosime savo dukras ir anūkes, kiek sumažinsime tikimybę joms paskęsti skurde ir smurte – sprendžiam mes ir sprendžiam dabar.
1 http://www.unodc.org/unodc/en/human-trafficking/global-report-on-trafficking-in-persons.html
2 Study by European Commission: Gender dimension in addressing human trafficking. Zoi Sakelliadou, Office of the Anti-Trafficking Coordinator, European Commission. Speech at the International Seminar „Human Trafficking in the Context of Global Migration: National, Regional and Global Aspects“, 25th June 2018, Seimas of the Republic of Lithuania
3 http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2017/04/Lyciu_nelygybe_darbo_rinkoje.pdf
4 https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=880e930a-3300-4957-8528-50df27d4b9fc#/
5 https://osp.stat.gov.lt/infografikas30
6 https://fra.europa.eu/sites/default/files/fra-2014-vaw-survey-at-a-glance-oct14_lt.pdf p. 20
7 http://www.itstopsnow.org/sites/default/files/2018-03/EIGE%20Report%20Lithuania-Combating%20Violence%20against%20Women.pdf p.2
8 http://www.itstopsnow.org/sites/default/files/2018-03/EIGE%20Report%20Lithuania-Combating%20Violence%20against%20Women.pdf p. 1
9 http://eige.europa.eu/gender-equality-index
10 https://www.youtube.com/watch?v=nWu44AqF0iI