Vienoje serijoje, kuri, beje, vadinasi „Mikė Pūkuotukas. Asiliukas ir rūpesčių diena“ Mikė draugiškai susiginčija su pelėda, sakydamas, kad ji ką tik nusičiaudėjo. Pelėda gi atsako, kad ji nečiaudėjo, nes „negalima čiaudėti ir pačiam nežinoti, kad čiaudai“.
Mikė tada pateikia neatremiamą argumentą: „Bet ir negalima žinoti, kad kažkas čiaudėjo, jeigu niekas nečiaudėjo“!
Kaip animacinėje juostoje, taip ir šioje socialdemokratų Vyriausybėje. Finansų ministras R. Šadžius nusičiaudėja – pasako, kad pakėlus PVM šildymui nuo 9 iki 21 proc. triumfuos socialinis teisingumas ir „turtingieji“ pagaliau sulauks savo atpildo dienos. Premjeras A. Butkevičius rugsėjo 30 d. irgi pakartoja, kad priėmus sprendimą dėl PVM kėlimo 700 tūkst. daugiabučiuose gyvenančių žmonių gali būti ramūs. „Šilumos kaina, pabrėžiu, nedidėtų“, – žadėjo premjeras.
Realybė socialdemokratams negailestinga. Ji vėl priminė tiek finansų ministrui, tiek premjerui, kad negalima čiaudėti ir po to sakyti, kad niekas nečiaudėjo.
Sulaukėme spalio 24 dienos, kai premjerui paaiškėjo, kad padidinus PVM tarifą šildymo kainos vis dėlto išaugs. Kadangi tuo premjerą eilinį kartą netikėtai įtikino Vyriausybės specialistai (ne kolega finansų ministras), A. Butkevičius pasiūlė 9 proc. PVM šildymui pratęsti, cituoju, „neterminuotam laikui“! Kas yra tas neterminuotas laikas – šios Vyriausybės kadencijos pabaiga, šimtmetis, o gal tūkstantmetis? Atsakymą turbūt žino tik premjeras (arba dar sužinos vėliau).
Liberalai nuo pat pradžios sakė, kad PVM mokesčio centriniam šildymui ir karštam vandeniui kėlimas, aiškinant, kad šildymas žmonėms nebrangs, yra akių dūmimas.
Apskritai – idėja kelti komunalinius mokesčius žmonėms, kurie iš esmės neturi realių galimybių pasirinkti šildymo būdą, nėra nei socialiai teisinga, nei pagrįsta. Kitas dalykas – vieniems mokėti dar didesnes kompensacijas, o iš kitų sąžiningai dirbančių ir mokesčius mokančių žmonių papildomai nugręžti 200 milijonų litų? Keistas tas socialdemokratinis teisingumas.
Liberalai įsitikinę, kad pirmiausia reikia priimti būtinus sprendimus ir pagaliau mažiau apmokestinti žmonių pajamas, o tada jau galima kalbėti apie kitų mokesčių, kurių negalime išvengti, tarifus ar jų peržiūrėjimą.
Kadangi socialdemokratų darbotvarkėje šio klausimo nėra, liberalai siūlytų Vyriausybės vadovui ir visam ministrų kabinetui pasitvirtinti naujas vidaus darbo taisykles:
1. Negalima keisti nuomonės daugiau nei 10 kartų per mėnesį ir daugiau nei du kartus per dieną. Ypač – mokesčių klausimais.
2. Premjero žodis po 13 val. yra lemiamas ir neatšaukiamas.
3. Negalima kalbėti apie socialinį teisingumą, prieš tai nesužinojus, ką konkretūs politiniai sprendimai reiškia realiame gyvenime.
4. Finansų ministerijos ir finansų ministro sprendimai mokesčių klausimais turi aukštesnę galią, nei atskirų anoniminių Vyriausybės specialistų.
5. Negalima čiaudėti ir pačiam nežinoti, kad čiaudai.