Edita Gudišauskienė: Ar ir toliau paliksime ateities lyderių ugdymą entuziastams?

Lietuvoje įkurti savo verslą yra prestižo reikalas. Tačiau paskutinių dviejų metų statistika rodo, kad mažų ir vidutinių įmonių daugiau išregistruojamos negu įregistruojama. Galima dalį šio registracijų skaičiaus svyravimo nurašyti kaip natūralų verslo formos keitimo ar įmonių raidos procesą. Vis dėlto, verslumą skatinanti valdžia turi siekti, kad daugiau gyventojų išbandytų save verslininko rolėje, kurdami inovatyvias, įvairesnes paslaugas. Nes visuotinai pripažįstama, kad smulkus ir vidutinis verslas yra sveikos ekonomikos pagrindas.

Trūksta ekonomikos mokytojų

Reiktų daugiau dėmesio skirti mokinių praktinių įgūdžių, ekonominio raštingumo, verslumo, karjeros ugdymui bendrojo lavinimo mokyklose. Šiuo metu toks ugdymas, deja, bet yra fragmentuotas ir vykdomas tik entuziastingų ekonomikos mokytojų pastangų dėka. Trūksta mokytojų, tad ekonomika yra vienas iš pasirenkamų dalykų, ir jam skiriama tik viena pamoka per savaitę. Lietuvos „Junior Achievement“ yra parengusi praktines ekonomikos ugdymo programas, tačiau jų vykdymas mokyklose dažniausiai paremtas direktoriaus ir mokytojų sprendimais.

Ekonomikos ugdymas yra fragmentuotas ir vykdomas tik entuziastingų ekonomikos mokytojų pastangomis.

Edita Gudišauskienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdybos narė

Praktika duoda vaisių

Europos šalyse jaunimo verslumo ugdymas ir populiarinimas jau daug metų yra vienu pagrindinių švietimo sistemos tikslų. Čia vyrauja supratimas, kad steigti ir plėtoti nuosavas komercines ar socialinio verslo įmones, tapti novatoriais tose srityse, kuriose jie gyvena ir dirba, – viso reikia mokytis. Tyrimai rodo, kad verslumo ugdymo programose dalyvavę mokiniai, palyginti su tais, kurie ekonomikos mokėsi tik iš teorijos vadovėlių, tris kartus dažniau kuria savo verslą. Tai turi įtakos ir verslumo kultūros augimui.

Ekonomikai – bent dvi valandas per savaitę

Jei norime ugdyti ateities lyderius, verslumo ugdymas privalo būti kertiniu švietimo sistemos tikslu. Būtina, kad ekonomikos, verslumo programos būtų akredituotos ir privalomos. Kauno Veršvų gimnazija – vienintelė Lietuvoje parengusi ir akreditavusi verslumo sampratos programą. Nuo jos galima būtų atsispirti ir parengti visus ugdymo lygius apimančią programą Lietuvos mokykloms.