Kai per skubėjimą priimant įstatymus ir lydinčiuosius įstatymų įgyvendinimo teisės aktus nesugebama tinkamai jų aptarti ir pristatyti, tenka ieškoti kitų būdų, kaip pateisinti priimtus sprendimus. Tačiau likus pusei mėnesio iki rugsėjo 1 d., kai dėl naujojo mokytojų darbo užmokesčio skaičiavimo viskas jau seniai turėtų būti aišku, ŠMM bandymas teikti pagražintus atsakymus į pedagogams nerimą keliančius klausimus tik dar labiau sustiprina pojūtį, kad reformai iki galo nepasiruošta ir ji turi rimtų trūkumų. Geriausiai visus neaiškumus išsklaidys teisės aktų įgyvendinimas, tačiau klausimus, kuriuos ŠMM pavadino mitais, švietimo darbuotojai kelia ne be pagrindo. Be to, atsakymų instrukcijoje pateikiami atsakymai ne visai tikslūs ir smarkiai pagražinti.
1. Pirmasis mitas, kurį suskubo paneigti ŠMM, yra tai, kad mokytojų atlyginimai mažės. Deja, tai nėra mitas, o realiai egzistuojanti problema. Vyriausybės teigimu, etatinio užmokesčio modeliui įvesti iš viso bus skirti 95 mln. eurų, iš kurių 17,4 mln. mokyklas turi pasiekti jau netrukus. Tačiau kai kurių mokytojų atlyginimų šie pinigai nepadidins, maža to, tam tikrose situacijose jų atlyginimai gali net mažėti. Ne viena mokykla ir mokytojai, pasinaudoję ŠMM teikiama skaičiuokle, suskaičiavo, kad, priklausomai nuo mokyklos, mokytojų mokomų dalykų ir esamo krūvio, atlyginimai jiems mažės. Bet kuriuo atveju į sistemą įliejamų pinigų tikrai nepakaks tam, kad situacija švietimo sistemoje, keliant mokytojų profesijos prestižą (tą žadėjo valdantieji), esmingai pagerėtų.
Perėjimas prie etatinio apmokėjimo ir finansavimo sistemos keitimas, t. y. perėjimas prie mokyklų finansavimo klasės krepšelio principu, nepagerins mokytojų situacijos, nes dalis lėšų bus išleista finansuoti blogai sukomplektuotoms klasėms. Vyriausybė patvirtino tvarką, pagal kurią iki 2019–2020 mokslo metų pradžios prisiėmė visą prastai sukomplektuotų klasių finansavimo naštą, nors buvo žadama, kad, jei klasėje bus mažiau negu 12 moksleivių, tokią klasę turės finansuoti savivaldybės.
Savo ruožtu savivaldybės nebus suinteresuotos optimizuoti mokyklų tinklo. Apie tai savo ataskaitoje buvo perspėjusi ir EBPO, kuri nepritarė tokiam finansavimo modeliui. Tai reiškia, kad gali atsitikti taip, jog finansavimo didinimas bus panaudotas finansuoti neracionaliam mokyklų tinklui. Gerai sukomplektuotos mokyklos ir jose dirbantys mokytojai jokio situacijos pagerėjimo gali ir nepajusti, o tie mokytojai, dažnai geriausieji, kurie dirbo dideliais krūviais ir gaudavo finansavimą už kiekvieną kontaktinę valandą, dėl kitokios valandų apskaitos privalės mažinti krūvius. Atskirais atvejais, kai bus netelpama į 1,5 etato, tiems mokytojams atlyginimas gali ir mažėti, nes valandos apmokėjimo vertė mažės.
2. Antrasis ŠMM neigiamas mitas yra tas, kad bus atleidžiama daug mokytojų. Mito paneigimas grindžiamas tuo, jog mokytojų darbo užmokesčio fondas didėja, todėl atsiranda ir papildomų etatų. Taip, lėšų šiek tiek daugėja, tačiau daugėja ir į etatą įskaičiuojamų papildomų darbo valandų, tokių kaip sąsiuvinių taisymas, kuris anksčiau buvo apmokamas papildomai, ar darbas bendruomenei, kuris neaišku, kaip bus apskaitomas. Be to, mokytojai susidurs su nevienodomis sąlygomis, ir tie, kurie daug dirbs tiesiogiai su moksleiviais, nukentės atžvilgiu tų, kurie pagerins savo situaciją, jei gaus daugiau nekontaktinių valandų ar su jomis susijusių darbų.
Taip pat problemų atsiras ir tiems mokytojams, kurie dirba keliose mokyklose. Tarkime, jei mokytojas gauna pusę etato vienoje mokykloje ir po du ketvirčius kitose dviejose, kaip jam bus apskaitomos papildomos valandos? Dalis mokyklų vadovų gali reikalauti, kad mokytojas mokykloje už pusę etato kiekvieną dieną dirbtų po keturias valandas ar kelias dienas po visą darbo dieną. Tokiu būdu mokytojui būtų sudėtinga derinti darbo grafikus kitose mokyklose, ir jie iš jų bus atleidžiami.
3. Trečiuoju punktu ŠMM sako, kad etatinis apmokėjimas bus naudingas ne tik kaimo mokykloms. Visgi nauja tvarka neabejotinai bus naudingesnė mokykloms, kur prasčiau sukomplektuotos klasės ir nėra galimybių suformuoti pakankamų krūvių mokytojams. Tokios mokyklos yra daugiausiai šalies periferijoje. Mažos komplektacijos klasėse dirbantiems mokytojams į etatą galės būti įskaitytos kitokios veiklos, nesusijusios su kontaktinėmis valandomis. Gerai sukomplektuotoms mokykloms lėšų kiekis jei ir padidės, tai nežymiai.
4. Toliau, anot ŠMM, netiesa, kad nukentės didelių mokyklų mokytojai, nes didesnės mokyklos gaus daugiau etatų. Tačiau didesnės mokyklos mokytojai gaus ne tik daugiau etatų, bet turės atlikti ir daugiau darbų, kurie į etatą bus įskaičiuoti kaip papildomos veiklos mokyklos bendruomenei. Iš esmės etatų skaičius priklausys nuo kiekvienos klasės mokymo programos. Mokymo programa ir gerai sukomplektuotai klasei, ir mažakomplektei klasei nesiskiria, todėl mažos mokyklos iš tų pačių papildomai skiriamų 95 mln. Eur santykinai gaus didesnį finansavimą negu iki šiol, o gerai sukomplektuotos mokyklos gaus santykinai mažesnį finansavimą negu prastai sukomplektuotos mokyklos, o mokytojai gaus kur kas daugiau darbų nekontaktinei veiklai negu iki šiol.
5–6. ŠMM sako, kad netiesa ir tai, jog daliai mokytojų valandos bus „prirašomos“ ir kad dėl etatinio modelio didės biurokratija. Priešingai, tikėtina, jog biurokratijos atsiras daugiau – papildomi darbai turės būti apskaitomi, ir už juos turės būti atsiskaitoma. Kalbant apie prirašomas valandas, labai realu, kad daliai mokytojų, kuriems nesusidaro krūviai, bus stengiamasi duoti daugiau nekontaktinių, papildomos veiklos mokyklos bendruomenei, valandų. Atsiranda pavojus įvairioms įtakoms ir ne visai sąžiningam valandų paskirstymui. Taip pat kyla grėsmė, kad mokytojai bus išnaudojami papildomiems darbams atlikti, paprasčiausiai pasakant, kad tie darbai įeina į jų etatą.
7. Kitas neigiamas mitas yra tas, kad mokytojas bus priverstas visą dieną sėdėti mokykloje. Visko gali nutikti. Kai kurie direktoriai jau ir dabar kalba, ar kontroliuojančios institucijos, tarp jų ir pati ŠMM, nereikalaus, kad būtų dirbama griežtai pagal pasitvirtintą mokytojo dienos planą, nes bus sudėtinga kontroliuoti mokytojų darbą ir formalią darbo apskaitą, kurioje anksčiau buvo žymimos tik kontaktinės valandos. Kaip formaliai bus apskaitomas mokytojo darbas, ypač už papildomas veiklas mokyklos bendruomenei, parodys laikas. Tačiau tai gali sukelti ir nemažai konfliktų tarp vadovų ir mokytojų.
8. Šiame punkte teigiama, kad įvestas etatinis apmokėjimas yra teisingas profesijos ir neformalaus švietimo mokytojų atžvilgiu. Deja, iš tiesų jų atžvilgiu tvarka nėra teisinga. Bendrojo lavinimo mokyklos mokytojams kontaktinių valandų į etatą gali būti skiriama nuo 504 iki 1008, o profesijos ir neformalaus mokymo mokytojams nuo 672 iki 1032. Profesijos ar neformalaus mokymo mokytojui pasiruošti užsiėmimui laiko reikia nė kiek ne mažiau nei tam tikroms bendrųjų dalykų pamokoms. Be to, nuolat atsinaujinančios technologijos iš profesijos mokytojo dar daugiau reikalauja nuolatinio kvalifikacijos kėlimo.
9. Mitas, jog etatinio apmokėjimo modelis nenumato ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, pagalbos specialistų, kito pedagoginio personalo tinkamo apmokėjimo už darbą, yra ne mitas, o tikra tiesa. Priešmokyklinio, ikimokyklinio švietimo, pagalbinio ir kito personalo ugdymo įstaigų darbuotojams atlyginimai nebus keliami. Tą pažymi ir atsakymų ruošėjai, nes sudarytos darbo grupės, kurios dar tik svarsto tokių pedagoginių darbuotojų etato struktūros apmokėjimo tvarką. Šių metų valstybės biudžete lėšų tam nėra numatyta, o ateinančių metų biudžete jos nėra planuojamos.
10. Galiausiai ŠMM sako, jog etatinio apmokėjimo modelis parengtas tariantis su suinteresuotomis grupėmis. Vis dėlto etatinio darbo apmokėjimo modelio rengimas neįtraukė visų suinteresuotų šalių, ir apmokėjimo sistemos pakeitimui pritarė tik kelių mokytojų profesinių sąjungų lyderiai. Dar Seime, svarstant su etatiniu apmokėjimu susijusius teisės aktus, teko girdėti, kad iš kai kurių profsąjungų, kurių lyderiai pritarė naujai apmokėjimo tvarkai, pradėjo trauktis nariai, priklausantys miestų mokykloms. Kai kurios profesinės mokytojų sąjungos nepakankamai paruoštai ir nepakankamai finansuojamai pertvarkai griežtai nepritarė.
Tačiau nesėkmingų bandymų sklaidyti visuomenės abejones bandant paneigti mitus likus mėnesiui iki etatinio apmokėjimo įsigaliojimo nereikėtų, jei būtų atsižvelgta į pasiūlymus, kuriuos TS-LKD kartu su kitų frakcijų nariais teikė priiminėjant reformą.
Pirmiausiai, siūlėme nukelti etatinio apmokėjimo modelio priėmimo datą – skubotai priimti įstatymų projektai kelia nerimą, sumaištį, gąsdina neapibrėžtumu, taip diskredituojama pati etatinio darbo apmokėjimo modelio idėja. Etatinio darbo apmokėjimo modelis nėra praktikoje plačiai išbandytas, todėl skubotas jo įgyvendinimas, labai tikėtina, sukels nenumatytų pasekmių, kurios sutrikdys mokymosi procesą ir mokyklų darbą. Todėl siūlėme įstatymo įsigaliojimą atidėti iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Reformos įsigaliojimas po vienerių metų suteiktų laiko tiksliai apskaičiuoti būsimus atlyginimus, nusistatyti aiškias tvarkas ir išvengti nenumatytų neigiamų pasekmių.
Antra, kaip ir minėta, reforma neturės jokios įtakos daliai ugdymo įstaigose dirbančių pedagogų ir specialistų, kurie ir šiuo metu dirba etatiniu principu. Tarp tokių mokytojų ir specialistų yra ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojai, mokyklų logopedai, socialiniai darbuotojai, psichologai ir kiti pagalbos mokiniui specialistai. Išeina taip, kad vieniems mokytojams algos galimai kils, tačiau kita svarbi mokytojų grupė yra visiškai ignoruojama. Siūlėme bent šiek tiek pakelti apatinę kvalifikacinės kategorijos ribą ir padidinti atlyginimus minėtiems mokytojams ir ugdymo įstaigose dirbantiems specialistams, kuriems neaktuali nauja etatinio apmokėjimo tvarka.
Taip pat siūlėme suvienodinti mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo ir mokytojų, dirbančių pagal profesinio mokymo bei neformaliojo švietimo programas, apmokėjimo modelį. Įstatyme numatytas skirtingas nekontaktinių valandų paskirstymo procentas, skiriamų kontaktinių valandų intervalas yra neteisingas, tačiau valdantiesiems tai nė motais.
Galiausiai nekontaktinėms valandoms numatytoms funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, vykdyti skiriama neproporcingai didelė dalis valandų ir tai gali kurti prielaidas fiktyvioms veikloms įteisinti. Tuo tarpu nekontaktinių valandų, skirtų pasiruošti pamokoms, darbams taisyti, skiriama nepakankamai. Todėl siūlėme, kad nekontaktinėms valandoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis (pasiruošimui pamokoms, darbų taisymui, vertinimui ir t. t), turi būti skiriama 40–70 proc. nuo kontaktinių valandų skaičiaus atitinkamai mažinant nekontaktinių valandų, skirtų bendruomeninei veiklai, skaičių.
Jei šiems pasiūlymams būtų buvę pritarta, dabar turėtume kitokią situaciją ir daug mažiau neaiškumo. Visgi Seimo daugumai rūpėjo tik kuo greičiau reformą „prastumti“, nesigilinant, kas iš to išeis. Kas prisiims atsakomybę už neparuoštą reformą? Ir ar vėl bus kaltinami konservatoriai už tai, kad kritikuoja ir nieko nesiūlo, nors pasiūlymų buvo? Gal apskritai valdantiesiems ateityje reikėtų pabandyti paneigti ir dar daugiau mitų švietimo srityje, pavyzdžiui, kad mokytojo specialybė po jų atliktų reformų netaps prestižinė?