Daug, tačiau nedaug kas žino, jog Lietuvoje vien per savaitę visai ne nuo COVID-19 miršta per 800 žmonių, o kad ir prieš porą savaičių, t. y. egzistuojant ypatingoms priemonėms, užfiksuota 114 mirčių daugiau nei prieš metus tą pačią savaitę ir 117 mirčių daugiau negu prieš savaitę. Šios papildomos mirtys bent jau formaliai nesietinos su COVID-19, bet ar tikrai?
Kalbu ne apie statistikos iškraipymus, kurių tikriausiai nėra, kalbu apie šalutines kovos su COVID-19 pasekmes. Kalbu ir klausiu savęs, ar galėjo prie to prisidėti, kad ir griežtos karantino priemonės ligoninėse, ribotos galimybės kreiptis į gydymo įstaigas ir pan.
Mąstau, kiek prie to prisidėjo artimųjų negalėjimas bendrauti su sunkiai sergančiais, kiek ir kokių pasekmių ateityje (gyviesiems) turės užkirtimas galimybės atsisveikinti su išeinančiu į kitą pasaulį.
Mąstau, kiek ir kokių pasekmių turės „rizikos grupės žmonių“ žinojimas, kad jų anūkai negali lankyti darželio dėl to, kad jie – „rizikos grupės žmonės“ gyvena kartu su jais ir pan.
Žinodamas, jog tarp tų „įprastinių kassavaitinių 800 mirčių“ per 80 procentų sudaro (ir daug metų sudarė ) žmonės, dabar priskiriami prie „rizikos“ grupės, t. y. daugiau nei 60 metų amžiaus, tačiau neprisimindamas „ypatingo ministro A. Verygos rūpesčio“ jais iki tol, giliai abejoju atsiradusiu rūpesčiu dabar, juo labiau, kai „įprastiniai“ skaičiai savo dydžiais yra nepalyginami su COVID-19 statistika.
Mąstau, kuria galvos (?) vieta reikėjo galvoti teikiant tokias persunktas „rūpesčiu“ rekomendacijas, nesuprantant, kad bent didelėje dabartinės visuomenės dalyje, net ir esant geriausiems norams, jos bus suprastos primityviai ir tiesmukiškai („nesimaišykite ir netrukdykite gyventi“).
Nėra jokių duomenų, jog „rizikos grupės“ žmonės dažniau nei kiti (statistine, procentine prasme) būtų užsikrėtę COVID-19 ir tapę viruso nešiotojais. Manau, kad net atvirkščiai. Nemanau, kad nuo COVID-19 „rizikos grupės žmonių“ mirė daug daugiau procentine prasme nei „įprastinis“ procentas.
Neatrodo, jog mums grėstų medicinos sistemos „perkaitimas“, kaip buvo kitose valstybėse (tai verta atskiro nagrinėjimo). Bent keliais parametrais pats būdamas priskirtinu prie „rizikos grupės“ žmonių neprašau, ministro A. Verygos jokio ypatingo rūpesčio mano atžvilgiu. Esu laisvas žmogus ir noriu toliau juo būti. Kaip ir kiti. Nepersistenkite.
O gal būti visą laiką dėmesio centre ir iš esmės visagaliais pradeda patikti? Juk kontrolės kaip ir nėra.