Pirmieji apie progresinius mokesčius kur kas seniau prabilo profsąjungos ir socialdemokratai. Paradoksas, tačiau daug metų šaliai vadovavę kairieji tik imitavo šį procesą - mokesčio neįvedė, nors turėjo visas galimybes. Turėdami savo finansų ministrą socdemai nesunkiai suskaičiavo, kad iš progresinių mokesčių daugiau žalos negu naudos.
Keista, tačiau pastaruoju metu progresinių mokesčių bacila užsikrėtė ir kai kurie mūsų koalicijos partneriai – konservatoriai. Juos remia Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas. Kodėl apie tai vėl pradėta kalbėti?
Kitąmet Vyriausybė ir Seimas turės grąžinti sumažintas pensijas į prieškirizinį lygį. O pinigų tam kol kas nėra. Todėl progresinių mokesčių įvedimas daliai konservatorių gali atrodyti kaip iki šiol neatrasta aukso gysla.
Paprastai šnekant, tai būtų dar vienas bandymas padidinti biudžeto pajamas prisidengiant gražia idėja, kad „turtingieji“ turėtų mokėti daugiau. Kaip pavyzdys bus pateiktas koks nors uspaskichas, kurio įmonės atneša daug pajamų, tačiau gyventojų pajamų mokesčio jis sumoka mažai (nes pajamas gauna dividendais). Tačiau būkim realistai. Tokius uspaskichus Lietuvoje galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Padidinus jiems mokesčius biudžetas tai vargiai pajustų.
Taigi progresinio mokesčio našta bus užkrauta ant žmonių, uždirbančių 2-3 tūkst. litų. Labiausiai kentės jaunimas, iniciatyvūs ir kūrybingi žmonės, kurie dar neemigravo, mokosi, stengiasi tobulėti ir uždirba šiek tiek daugiau nei šalies vidurkis. Žodžiu, atimsim pinigus iš tų, kurie dar kažką daro ir padalinsim tiems, kuriems patogiau gyventi su ištiesta ranka.
Kokias pasekmes tai gali atnešti? Lietuva ir taip atsilieka nuo Latvijos ar Estijos pagal užsienio investicijas. Pakėlus mokesčius bus dar blogiau. Protų ir darbo jėgos nutekėjimas taps nesustabdomas. Stengtis daugiau uždirbti, tobulėti nebus jokios prasmės, nes didesnį atlygį valdžia iškart atims. Nebent žmonės sugebės tai meistriškai nuslėpti.
Kas gali garantuoti, kad mokesčių surinksime daugiau nei dabar. Didinant akcizus ir kitus mokesčius jau patyrėm, kad aritmetinis skaičiavimas ne visada veikia. Pakėlęs mokesčius jų gali surinkti net mažiau.
Noriu priminti, kad jau dabar daugiau uždirbantiems valstybė taiko mažesnį neapmokestinamų pajamų dydį. Taigi progresinių mokesčių sistema de facto egzistuoja. Ar dėl to gyvename geriau?
Prieš keletą metų gyventojų pajamų mokestis Lietuvoje siekė 33 proc. Jo mažinimas valdantiesiems atrodė nerealus. Tačiau kai tai buvo padaryta, valstybės pajamos tik padidėjo, dirbę nelegaliai išlindo iš šešėlio. Socialinė atskirtis taip pat sumažėjo.
Manau, kad dabar reikėtų eiti panašiu keliu. Mokesčių mažinimas turėtų didesnį efektą kuriant naujas darbo vietas, skatintų žmonių verslumą. Jei tai pavyks padaryti, abejotinas šalies gelbėjimo planas didinant gyventojų pajamų mokestį neteks prasmės.