TRAFI, REGIA, Kurgyvenu.lt – produktai, apie kuriuos tikrai teko girdėti ir tikrai bent kartą pasinaudoti. Bet ar daugelis žino, kad būtent dėl tinkamo duomenų panaudojimo atsirado Londono kanalizacijos sistema? O ar teko girdėti apie lietuvių įmones, tokias kaip „Oxipit“ ar „Softneta“, kurios duomenis įdarbina sveikatos sektoriuje ir kuria sprendimus, padedančius greičiau nustatyti pacientų diagnozes? Žemės ūkyje naudojami „Geomatrix“ sprendimai – taip pat yra grįsti duomenimis, gautais iš žemę stebinčių palydovų. Mūsų rinkoje pavyzdžių yra neįtikėtinai daug.
Ne tik Ekonomikos ir inovacijų ministerija dirba ties duomenų, kaupiamų valstybės registruose, atvėrimu, tą daro visas pasaulis. Duomenų atvėrimo lygį valstybėje galima drąsiai vadinti vienu iš valstybės brandos rodiklių.
Europos Sąjungos (ES) duomenų rinkos vertė nuo 2019 m. iki 2021 m. augo 4,9 procento. 2019 m. duomenų ekonomikos ES vertė sudarė 325 mlrd. Eur, prognozė 2025 metams – jau 550 mlrd. Eur. 2021 m. duomenų specialistų skaičius Europoje siekė 6,8 mln., prognozuojama, kad 2025 m. šis skaičius sieks 11 milijonų. Remiantis „Statista“ duomenimis numatoma, kad iki 2025 m. globali didžiųjų duomenų analitikos rinka augs 30 proc. Uždirbti iš savo duomenų privalo ir Lietuva.
Todėl siekiame atverti kuo platesnį duomenų rinkinių spektrą, kad visos visuomenės grupės galėtų pasinaudoti atvirų duomenų nauda. Pernai patvirtinome Duomenų atvėrimo tvarkos aprašą, kuris nustato bendrą ir aiškų duomenų atvėrimo procesą ir seką, paskirsto atsakomybes ir numato konkrečias priemones, kad procesas vyktų sklandžiai, o teikiami duomenys būtų kokybiški. Sutvarkėme buitį. Tačiau tam, kad šis procesas įsivažiuotų, ne mažiau svarbus paties verslo ir visuomenės indėlis. Todėl tolesnis duomenų atvėrimo ir panaudojimo proveržis priklauso nuo mūsų visų.
Lietuvos atvirų duomenų portale (data.gov.lt), kuris yra pagrindinė atvirų duomenų ir verslo poreikio atviriems duomenims platforma Lietuvoje, per praėjusius metus gautos 159 verslo ir visuomenės užklausos atverti duomenis. Daug tai ar mažai? Manau, verslo ir visuomenės aktyvumas gali būti kur kas didesnis. Todėl raginu: jei trūksta ar nerandate jums reikiamų duomenų – tiesiog prašykite jų.
Procedūra tikrai paprasta: visa komunikacija vyksta pačiame portale, nereikia rašyti atskirų prašymų ar paklausimų. Tereikia prisiregistruoti portale bei suformuoti užklausą, kurią galima adresuoti konkrečiai institucijai.
Duomenys bus atverti, jei jie nėra slapti. Jau per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos paklausėjas turi sulaukti atsakymo, koks sprendimas priimtas dėl prašomų duomenų atvėrimo. Svarbiausia tai, kad jeigu duomenų nebus galima atverti – bus pateiktas aiškus atsakymas, kodėl. Pats duomenų atvėrimas užtruks, bet, jeigu duomenis bus galima atverti, jie bus atverti. Tai kartu ir iššūkis valstybės institucijoms – padaryti šį procesą kiek įmanoma paprastesnį, jį automatizuoti.
Kurių institucijų duomenims gautas poreikis iš verslo? 2022 metų pabaigoje Informacinės visuomenės plėtros komiteto parengta duomenų atvėrimo ataskaita rodo, kad daugiausia dėmesio pernai sulaukė Teisingumo ministerijos, Aplinkos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų duomenys.
Tarp Teisingumo ministerijos atvertų duomenų – Adresų registro, Juridinių asmenų registro duomenys, aukštos vertės įmonių erdviniai duomenys, statinių paskirties pagal įvairius parametrus duomenys.
Aplinkos ministerija pagal gautas užklausas atvėrė kirtimų leidimų duomenis, o artimiausiu metu planuoja atverti Lietuvos istorinę hidrometeorologinę informaciją bei duomenis apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pagal gautas užklausas atvėrė duomenis apie nesimokančius vaikus, studentų, absolventų, priimtų į pirmą kursą studentų duomenis, savivaldybėse dirbančių mokytojų pagal specialybes skaičius, visiškai nuasmenintus Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų (NMPP) duomenis.
Be kita ko, atvirų duomenų portale fiksuojami ir duomenų panaudojimo atvejai. Portale jau registruoti 29 atvirų duomenų panaudojimo atvejai ir šis sąrašas nuolat auga. Panaudojimo atvejai apima pačias įvairiausias sritis: nuo verslui skirtų sprendimų iki konkrečias visuomenės problemas sprendžiančių įrankių.
Pavyzdžiui, pasinaudojus atvertais duomenimis, sukurta aplikacija „BIfree SODRA“, kuria naudojantis galima nemokamai analizuoti daugiau kaip 40 tūkst. Lietuvos juridinių vienetų darbuotojų skaičiaus ir atlyginimų tendencijas pagal sektorių, veiklą, savivaldybę. Taip pat Panevėžio miestui sukurtas sprendimas leidžia automatiniu būdu rinkti laisvai prieinamus duomenis ir daryti išvadas apie darbo rinkos situaciją ir ateities poreikius, o Tauragės rajono savivaldybei sukurtas sprendimas visiškai automatizuoja vaikų priėmimo į ugdymo įstaigas procedūras.
Tai tik keletas pavyzdžių, kaip pavyko „įdarbinti“ atvirus duomenis. Šiais metais verslui esame numatę paskirstyti 6 mln. eurų inovatyviems sprendimams kurti, naudojant institucijų atvertus duomenis. Labai tikiuosi, kad tai taps nauju postūmiu verslui aktyviau išnaudoti atvertus duomenis.
Duomenų reforma – vienas iš valstybės skaitmenizavimo prioritetų, nes skaitmenizavimas ir duomenų atvėrimas ne tik svarbi sėkmingo viešojo valdymo sąlyga, bet ir gyvybiškai svarbus procesas šiuolaikiniams verslams, ypač startuoliams. Kaip matome, ekonominis atvirų duomenų potencialas yra didžiulis. Viešasis sektorius ir verslas disponuoja milžiniškais duomenų ištekliais, kuriais tereikia sugebėti protingai pasinaudoti. Skaičiuojama, kad atvirų duomenų panaudojimas gali sukurti apie 2 proc. nacionalinio bendrojo vidaus produkto.
Atvirų duomenų naudojimas be ekonominės vertės turi didžiulę socialinę vertę. Kalbant apie viešojo sektoriaus stiprinimą vieni kertinių elementų yra skaidrumas ir atskaitomybė. Puikus pavyzdys – „ManoSeimas“ iniciatyva, dėl kurios galima matyti ne tik teisės aktų svarstymo dinamiką, bet ir įvairių interesų grupių dalyvavimo svarstymuose intensyvumą, Seimo narių darbotvarkes, net išduotus leidimus įėjimui į Seimą.
Duomenimis grįstų sprendimų priėmimas viešajame sektoriuje tapo viena iš šios Vyriausybės vizitinių kortelių. Tai sprendimai, galintys sutaupyti tiek laiko, tiek finansines sąnaudas. Turime puikių pavyzdžių, kaip greitai ir skaidriai priimami sprendimai pandemijos valdymo kontekste.
Duomenų įveiklinimas skatina inovacijas ir užtikrina technologijų plėtrą. Cituojant Ursulą von der Leyen, „duomenys ir dirbtinis intelektas yra inovacijų sudedamosios dalys, kurios gali padėti mums rasti visuomenės uždavinių – nuo sveikatos iki ūkininkavimo, nuo saugumo iki gamybos – sprendimus. Tad turime siekti kartu, kad duomenyse esantis potencialas būtų išnaudotas.“
Lietuva šiam iššūkiui pasirengusi ir, tikiu, ateityje pirmaus Europos Sąjungoje pagal pasiektus rezultatus.