Jaunimėlis ant riedlenčių ir paspirtukų miestų centre, jauni profesionalai biuruose, aukštosiose mokyklose ir įvairiose verslovėse, pasirodo, yra laimingiausia žmonijos dalis. Turėtume jaustis laimingi, kai mūsų vaikai laimingi.
Ne kas dieną teigiamos žinios tampa politinėmis. Ne tik bendrasis vidaus produktas, neapmokestinamas pajamų dydis ar gyventojų pajamų mokestis, bet ir laimė tapo rodikliu politikams. Mano manymu, laimė kaip gerovės ypatybė yra glaudžiai susijusi su liberalizmu. Laimę su liberalizmu pirmiausia leidžia susieti individualumo matmuo. Tiek laimės jausena, tiek liberalizmo pažiūros pagal apibrėžimą yra subjektyvios.
Lietuvos laimę liudija ir teigiamas emocines tendencijas mūsų šalyje išryškina dar vienas aktualus tyrimas. Neseniai susipažinau su riboto naudojimo gyventojų apklausa ES valstybėse narėse. Tyrimas atskleidė, kad mūsų valstybėje palyginti daugiau gyventojų mano, kad reikalai gerėja, jie jaučia mažiau baimių dėl ateities.
Nors Europos gyventojų nuotaikų pjūviai aprėpia ne visą populiaciją, o liberalių pažiūrų žmones ir liberalių partijų simpatikus, vis dėlto rezultatai iškalbingi ir koreliuoja (ar bent iš dalies sutampa) su visą populiaciją aprėpiančiomis laimės pojūčio analizėmis.
Štai ką parodė ši reprezentatyvi ir pagal respondentų pažiūras išskirstyta apklausa: bijančių netekti, ką turi, ir manančių, kad ateities kartoms bus blogiau, Lietuvoje yra palyginti mažiau nei kitur – lietuviai su estais dalijasi trečią tikėjimo ateitimi vietą. Pagal šitą kriterijų pirmauja ispanai ir prancūzai, pozityvesnes nuostatas nei dauguma kitų liberalių europiečių turi ir danai, olandai. Minėtuose kraštuose pozityviai ateitį pasitinkančių liberalių žmonių yra apie ketvirtadalį–trečdalį.
Panaši liberalias pažiūras įvardijančių gyventojų dalis – daugmaž ketvirtadalis – Lietuvoje sakosi pavargę nuo nesibaigiančių krizių, beveik tokia pati dalis tiki, kad reikalai pamažu gerėja.
Šiek tiek mažiau liberalių lietuvių (18 proc.) sako jaučiantys, kad „mes turėtume būti labiau susirūpinę visa kuo, ką galime prarasti“, o, pavyzdžiui, olandai ir prancūzai žymiai labiau bijo visko netekti. Žinant, kokie tamsūs politiniai gaivalai plūsta Nyderlanduose ir Prancūzijoje, žmonių baimė šiose šalyse atrodo suprantama.
Tuo metu Lenkijoje būdingi bene didžiausi ištirtų nuotaikų atotrūkiai: vos keli procentai lenkų liberalų tiki reikalus gerėjant ir daugiau kaip pusė baiminasi dėl ateities (nors apklausa atlikta vasarį, tai yra jau po rinkimų, kuomet liberali „Piliečių platforma“ nustūmė nuo valdžios ultrakonservatyvią „Teisę ir teisingumą“).
Bene iškalbingiausios nuotaikos vyrauja Vengrijoje ir Slovakijoje. Ten žymiai daugiau liberalių žmonių – daugiau nei pusė – teigia bijantys netekti, ką turi, ir mano, kad ateities kartoms bus blogiau. Tokios nuostatos nesunkiai paaiškinamos pažvelgus, kokie žmonės šiose ES valstybėse uzurpavo valdžią. Vengrų ir slovakų lyderiai demokratiją pajungė piliečiams varžyti ir baimėms dauginti, todėl ten lieka mažiau erdvės laisvei, individualybei ir kartu laimei (šalys atitinkamai užima 56 ir 45 vietas laimės indekse).
Būtinos (nors ne vienintelės) asmeninės laimės sąlygos – teisė spręsti pačiam, galimybė rinktis, ekonominė laisvė, žmogaus teisių apsauga – yra ir liberalų programiniai idealai. Lietuva ne pirmus metus užima aukščiausias vietas pasaulyje pagal verslo kūrimo, žodžio laisvės, demokratijos kokybės sąlygas. Todėl ir subjektyvus laimės augimas – neatsitiktinis.
Kai Lietuvos jaunimas palygina savo tėvų ir senelių patirtį sovietų tironijoje ir įvertina savo galimybes, kurias jiems suteikia laisva ir nepriklausoma valstybė, turbūt nelabai stebina nemažas jaunimo nuostatų atotrūkis ne tik nuo bendraamžių kituose kraštuose, bet ir nuo vyresnio amžiaus grupių pačioje Lietuvoje.
Anksčiau už kitus su Kovo 11-osios katapulta iš sovietų tironijos išsiveržusios valstybės laisvėje užaugę vaikai to nusipelnė – būti laimingiausi pasaulyje. Kartu jiems tenka laimės ir laisvės atsakomybė toliau kurti, auginti ir saugoti tai, ką atnešė valstybės sąrangoje įtvirtinta liberali demokratija ir nelengvai vyresniųjų darbu sukurta socialinė, ekonominė, kultūrinė pažanga.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.