Eugenijus Gentvilas ir Marijus Gailius. Dezinformacijos konglomeratas: kaip antivakseriai virto antisemitais

Per praėjusius du mėnesius šalyje kilo galinga antisemitizmo banga, savo svoriu ir žala prilygstanti leidėjo Vito Tomkaus prieš 20 metų, 2003 m. vasario mėnesį, laikraštyje „Respublika“ paskelbtam neapykantos kalbos ciklui „Jie valdo pasaulį“. Šį kartą antisemitinis išpuolis, ko gero, pavojingesnis, nes jį kursto ne vienas neetiškas autorius, o gausi žmonių – piktavalių arba suklaidintų – grupė socialiniuose tinkluose, be to, antisemitinė akcija tęsiasi ir pabaigos jai nematyti.

Uždegto ir toliau kurstomo antisemitizmo naratyvo smaigalyje – Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Gegužės 9 d. jis paskelbė ir vėliau kartojo antisemitinę liaudies skaičiuotę. Nuo tol Seimo narys paviešino daugiau kaip dešimtį publikacijų ir įrašų, kuriais nuvertina Holokaustą, ir neturėdamas istoriko išsilavinimo, tendencingai „tyrinėja“ žydų tautybės asmenų vaidmenį vykdant nusikaltimus prieš lietuvių tautą. Istorikas Nerijus Šepetys politiko peršamą istorijos pasakojimą įvertino paprastai: „Šneka jis visiškai bet ką ir viską suvelia.“ Seimo valdančiųjų frakcijų seniūnai liepos 4 d. pasmerkė R. Žemaitaičio „sąmoningus ir tikslinius antisemitizmo išpuolius, kuriais menkinamas Holokaustas, kurstoma neapykanta vienai tautybei ir provokuojama visuomeninė ir tautinė nesantaika“, ir paragino pradėti procedūrą dėl Seimo nario priesaikos sulaužymo ir konstitucinės atsakomybės.

Praėjus beveik dviem mėnesiams nuo kampanijos pradžios R. Žemaitaitis socialiniais tinklais ir „Youtube“ kanalais sutelkė gausų antisemitizmo pasekėjų ir skleidėjų būrį. Mūsų atliktas tyrimas rodo, kad R. Žemaitaitis savo antisemitiniu turiniu pritraukė „Facebook“ vartotojus, kurių pasaulėžiūrą ugdė ir elgseną lėmė abejonių skiepais sąmokslo teorija, šeimų maršo judėjimas. Kai kuriais atvejais vartotojų nepasitikėjimo tikrove šaknys siekia Garliavos istoriją arba vaikų „atiminėjimo“ Norvegijoje isteriją. Daugelis jų ne vienus metus skleidžia homofobiją ir baidosi Stambulo konvencijos.

Antisemitizmo kurstymo kampanijos dalyvius vienija angažuotas domėjimasis žinomų socialinės erdvės asmenų konglomeratu, kuriame veikia: Astra Genovaitė Astrauskaitė, Jolanta Blažytė, Nendrė Černiauskienė, Arturas Grigas, Giedrė Gorienė, Gintaras Furmanavičius, Rūta Janutienė, Antanas Kandrotas-Celofanas, Jurga Lago, Grafas Liutkevčius, Artūras Orlauskas, Algimantas Rusteika, Kęstutis Skrebys, Antanina Strumilienė, Ignas Vėgėlė, Valdas Vižinis ir t. t., išrinkti politikai: Valius Ąžuolas, Dainius Kepenis, Mindaugas Puidokas, taip pat leidiniai: „Minfo“, „Respublika“ ir pan. bei feisbuko grupės: „NE Sorošui Lietuvoje“ (17,5 tūkst. narių), „Lietuvos kronikos“ (60,2 tūkst. narių), „Nepatogi tiesa Patiktukų“ (38 tūkst. narių), „Vieningi tėvai II“ (43,7 tūkst. narių) ir kt.

Kai kuriuos „dezinformacijos konglomerato“ veikėjus valstybės institucijos ir žiniasklaida yra demaskavusios kaip veikiančius Kremliui arba pagal Kremliaus liniją.

Kokias pasekmes ir poveikį sukelia R. Žemaitaičio antisemitinė kampanija, aiškinomės tyrinėdami jo birželio 15 d. paskelbtą feisbuko įrašą. Tekste autorius devalvuoja Holokausto reikšmę ir manipuliatyviai supriešina lietuvių per karą patirtą tragediją su žydų tragedija. Informaciją komentavo 388, paskleidė 653 vartotojai – tai yra ne kas dieną pasiekiamas rodiklis net populiariausiems medijų kanalams ir visuomenės veikėjams (pavyzdžiui, daugiau kaip 250 tūkst. feisbuko sekėjų auditoriją subūrusio Andriaus Tapino įrašą daugiau kaip 600 žmonių paskutinį kartą bendrino kovo 13 dieną).

Peržvelgėme dalies antisemitinį R. Žemaitaičio įrašą platinusių ar komentavusių vartotojų skaitmenines biografijas. Pagal veiklos pobūdį juos galima santykinai suskirstyti į atsitiktinius, angažuotus ir apsišaukėlius antisemitizmo adoratorius.

Apsišaukėlius atpažinti įprastai nesudėtinga: kaip tris draugus turintis Raimundas Latvėnas, paskelbęs vienintelį prieš žydus nukreiptą įrašą, taip ir 4999 draugus turinti Elena Juodelienė, kuri, per dieną paskelbdama apie 50 įrašų, abejoja parama Ukrainai ir populiarina Kremliaus naratyvus, – troliai. Andrius Danas, kuris angažuotai dalijasi pagonišku, pokario rezistencijos, nacionalistiniu turiniu ir, žinoma, skelbia apie tariamus žydų nusikaltimus, irgi veikiausiai trolis. Trolius antisemitizmo tema traukia kaip cukrus širšes, vis dėlto daugiau tarp antisemitinę žinią pasigavusiųjų yra ne socialinių tinklų erdvės klastotojų, o tikrų žmonių.

Didžiausia prieš žydus nukreipto turinio platintojų grupė – angažuotieji. Ypač ryškios dvi tendencijos, kai vienus antisemitizmo link stumtelėja nacionalistinės pažiūros, kitus – tikėjimas sąmokslo teorijomis.

2017 m. prie feisbuko prisijungusiam Kęstučiui Jarošui rūpi kertami miškai, jį domina baltų pasaulėžiūra, Lietuvos protėviai ir partija „Pro Patria“, kol galiausiai į taikiklį patenka žydai ir anekdotai apie juos. Antisemitizmą padauginusių šios partijos gerbėjų aptikome ir daugiau. Vytautas Stacevičius iš Kapčiamiesčio ne vienus metus dalijosi tautodailės ir bendruomenės interesais bei patikimų šaltinių informacija, kol jo skelbiamas turinys dramatiškai pakito pastebėjus R. Žemaitaičio neapykantos kurstymo publikaciją ir ją pabendrinus. Nacionalistinis turinys, nesvarbu, iš kokių šaltinių – „Minfo“ ar „Alko“, – labiausiai rūpi ir Rimantui Juozapavičiui, vėliau jis aptiko ir žydų interesą.

Antisemitizmui suvešėti palanki terpė yra emigracija. Emigrantas Albertas Platūkis domisi etnologija, nacionalizmu ir daugina R. Žemaitaičio žinią. Emigrantai, tikėtina, troliai, Remis Volvo, Alius Kairaitis ilgai tylėjo, kol atradę grupę „Vieningi tėvai II“, puolė skelbti kraštutinės dešinės turinį. Airijoje gyvenančiai Romai Jasmontas dar iki 2020 m. rūpėjo menkniekiai iš rusiškų šaltinių, kol žmogus nepasigavo dezinformacinio portalo „Lebionka“ ir negrįžtamai užsikrėtė skiepų tema – dabar ji skelbia antisemitizmą. Ir taip toliau.

Kaip antivakseriai tampa antisemitais, rodo nuo 2006 m. Anglijoje gyvenančio Viktoro Bracaičio pavyzdys. Jo skaitmeninė biografija ilga: daugiau kaip dešimtmetį, nuo feisbuko aušros, žmogus dalijosi egzotiškomis grožybėmis, šokiais ir dainomis, merginomis. Per pandemiją palūžo: 2021 m. aptikęs Andrių Lobovą tapo prisiekusiu jo pasekėju, skelbiančiu dezinformaciją pieš skiepus. Netrukus masiškai įniko domėtis šeimų sąjūdžiu, Seimo nariais D. Kepeniu, V. Ąžuolu, galiausiai – R. Žemaitaičiu. Panašų kelią nuo antivakserio iki antisemito perėjo gausybė Lietuvos išvykėlių, kurių skaitmeninės biografijos viešos.

Politiškai aktyvi trakiškė, dviejų dukrų mama Dana Andriulionienė glamūrinius įrašus, prabangių drabužių nuotraukas kaitalioja su dezinformacija. Dar 2020 m. pavasarį tarsi palaikė karantino ribojimus dalydamasi oficialia informacija, kol rugsėjo pabaigoje pasidalijo Neringos Venckienės LRT debatuose ištartomis mintimis apie žmogaus teises ir atvėrė Pandoros skrynią, po Seimo rinkimų pareikšdama: „Lietuvoje, pasirodo, svarbiausia ne skurdo mažinimas, o gėjų santuokos ir narkotikų legalizavimas.“

Iki 2020 m. didelė dalis apžvelgtų vartotojų naudojo feisbuką neutraliai – asmeninei ir patikrintų šaltinių – informacijai viešinti. Daugelį R. Žemaitaičio žinią paskelbusių žmonių politiškai aktyvavo skiepų baimė ir per pandemiją paplitusios sąmokslo teorijos.

Anonimė Adlav Adlav, kuri ištisai skelbė receptus, siuvinius, atvirukus ir išminties citatas, nuo 2021 m. perėjo į kovos prieš skiepus frontą, kol atrado dar vieną priešą – žydus. Aida Katinienė iš pradžių dalijosi vien asmenine informacija, vėliau – tik dezinformacija iš marginalinių „YouTube“ kanalų bei savo kasdieniais herojais: M. Puidoku, J. Blažyte, Žydrūnu Savicku, Celofanu, R. Žemaitaičiu ir t. t. Sonitai Jurgilei ir Nataljai Baranauskienei feisbuke iki pandemijos nerūpėjo politika, o kai pradėjo rūpėti skiepai, parūpo ir žydai. Ištisai įrašus skelbianti Amerikos lietuvė Odeta Motiekaitytė Carroll pro akis nepraleidžia ne tik žemaitaičių, bet ir skiepų: neseniai skelbė melagieną, atseit COVID-19 buvo sukurtas kaip biologinis ginklas. Ir taip toliau.

Klaipėdietė Dalia Leonikienė dar 2017 m. beveik visą dėmesį skyrė savo trims vaikams, šunims, gamtos vaizdams ir reiškiniams, kol į akiratį nepradėjo smelktis „Minfo.lt“ ir Maksimalietis. Dabar gyventojos sraute vaikų ir gamtos žinutės paskendusios dezinformacijos krioklyje, kur suplaukia dauguma minėtų „dezinformacijos konglomerato“ veikėjų. „Minfo.lt“ suklaidino ir šiaulietį Mindaugą Noreiką, kuris perėjo visas stadijas nuo antivakserizmo iki antisemitizmo. Tas pats portalas aktyvavo šiaulietę Nijolę Zalandauskienę, kuri, iš pradžių platinusi jo paskyroje skelbiamus aforizmus, vėliau atrado kovą prieš gėjus ir pedofilus, Garliavos įvykius bei vaikų „atiminėjimo“ temą. Galiausiai – žydus.

Kai kurie pasigavusieji R. Žemaitaičio kurstomo antisemitizmo virusą pasižymi kitoniška neapykantos arba baimės diskurso sklaida. Kaunietis Valerijus Klimanskis, iš pradžių feisbuke platinęs anekdotus ir atvirukus, vėliau pradėjo lieti nepakantą signatarui Vytautui Landsbergiui ir tapo vienu iš retų signataro Zigmo Vaišvilos sekėjų. Dabar Erika Švenčionienė, Audrius Butkevčius, Ramūnas Karbauskis – jo pasaulėžiūros artimieji, kaip ir R. Žemaitaitis. Neapykantos V. Landsbergiui žinutės formavo ir emigranto Einaro Vildės skaitmeninę biografiją, nors dar 2017 m. jis mieliau skelbė santuokos nuotraukas ir rodė racionalų pradą, dalydamasis, pavyzdžiui, žurnalistės Indrės Makaraitytės tekstu.

Buvusio Darbo partijos kandidato mažeikiškio Sauliaus Mickevičiaus profilyje nuo seno mirga rusiškų įrašų ir gyvūnų nuotraukų margumynas, kurį pastaruoju metu keičia celofaniškas dezinformacijos pastišas, įskaitant antisemitinį turinį. Garliaviškį Povilą Brazdauską iki žydų atveda dar Garliavos įvykiai. Jo susirūpinimą N. Venckienės likimu, palydimą nuolatinės pedofilų ir gėjų baimės, keičia skiepų interesas, tuomet – šeimų maršo judėjimas, finale – žydai.

Nemaža dalis išsiryškinusių antisemitų feisbuke skelbiasi esą Ukrainos draugai, kaip štai visuomenininkas, plačią sekėjų auditoriją sutraukęs Julius Kazėnas. Prieš kurį laiką jį sukurstė G. Furmanavičiaus skleidžiami alternatyvūs faktai, dabar jo herojus – I. Vėgėlė, antiherojus – žydas.

Dalį vartotojų santykinai galima priskirti atsitiktinai antisemitizmo temą užkliudžiusių grupei. Įprastai jie patys nėra aktyvūs dezinformacijos skleidėjai, užtat dėkoja R. Žemaitaičiui už „nepatogią tiesą“. Beje, pats R. Žemaitaitis veikiausiai žino, kad jam tai yra „patogi netiesa“, nes dalį žmonių įtikinęs, kad tai „tikra tiesa“, sau kaupia politinį kapitalą tam tikrame elektorato segmente. Seimo nario manipuliatyvus pasakojimas patraukė ir Joną Martišauską iš Gelgaudiškio. Jis dar 2019 m. liepą skelbė grybavęs ir deklaravo esąs laimingas. Panašu, kad vyrą sukrėtė karas Ukrainoje, kai šalia grybų atrado Celofaną. Antisemitizmas – naujausias jo „laimikis“. Klaipėdiškis Sigitas Petkevičius 2020 m. kovo 18 d. dalijosi patarimu, kaip apsaugoti piliečių sveikatą nuo koronaviruso plitimo. Deja, 2022 m. spalį iš „Respublikos“ pasigavo energetinės krizės temą ir nuo tol tarsi neatsijungia nuo feisbuko, nepasidalijęs daugelio „dezinformacijos konglomerato“ veikėjų platinamomis melagienomis ir manipuliacijomis.

Kai kurie R. Žemaitaičio sekėjai pralenkia jį patį. Lietuvos prezidentus ir Parlamentą gerbiantis, Birželio sukilimo temą aukštinantis ir kartu neapykantą seksualinių mažumų tema liejantis Antanas Banys 2019 m. rugpjūtį paskelbė savo pirmą įrašą, esą „Kuklianski […] savo pareiškimais įžeidžia lietuvius, ji nori užvaldyti Lietuvą, kaip Izraelis Palestiną.“

Kaip matome, R. Žemaitaičio kampanija suvešėjo išpurentoje suklaidintų protų dirvoje. Antisemitizmo tema kaip infekcija plinta informacinį imunitetą praradusių vartotojų gretose ir toliau dauginasi.

Panašios tendencijos, kai pandemija paskatino ir antisemitizmo potvynį, pastebimos Vakaruose. Amerikiečių „Kovos su šmeižtu lyga“ 2021 m. užfiksavo 2717 antisemitinių incidentų – daugiausia nuo stebėjimų pradžios 1979 metais. Pagal Europos Komisijos užsakymu atliktą tyrimą, 2021 m. pirmaisiais dviem mėnesiais, palyginti su 2020 m. pirmaisiais dviem, tai yra ikipandeminiais, mėnesiais, paskyrose prancūzų kalba antisemitinių komentarų skaičius išaugo 7 kartus, vokiškose – 13 kartų. Tyrime pastebėta, kad nedidelė dalis triukšmingiausių paskyrų skleidžia daugiau antisemitinio turinio: 10 pagrindinių vokiškų kanalų (mažiau nei 5 proc.) buvo atsakingi už 50 proc. antisemitinių įrašų.

2022 m. rugsėjo 22 d. žurnale „Nature“ paskelbtas tyrimas atskleidė, kad antisemitizmas plito ir po didžiųjų karantinų. 2021 m. įvykus Palestinos-Izraelio krizei, ryškiai išaugo antisemitinių komentarų dalis po britų, prancūzų, vokiečių žiniasklaidos žinutėmis apie konfliktą socialiniuose tinkluose. Praėjus dvejiems metams nuo šių įvykių, pasinaudojęs incidentu Palestinoje, antisemitizmo išpuolį Lietuvoje įžiebė R. Žemaitaitis. Vadinasi, mūsų šalis kaip visavertė Vakarų pasaulio narė patiria tuos pačius liberalios demokratijos atsparumo išbandymus, tik šiuo atveju – vėliau.

Pastaruosius du mėnesius šalyje kurstoma neapykantos prieš žydus kampanija konsolidavo „dezinformacijos konglomeratą“, kartu įtraukdama angažuotus arba pasyvius sąmokslo teorijomis tikinčius visuomenės narius. Nauja neapykantos tema gali virsti pretekstu kurstyti neramumus, rengti nepasitikėjimo mitingus, atnaujinti bandymus burti alternatyvius politinius judėjimus.

Iki šiol „dezinformacijos konglomerato“ veikėjų pastangos vienytis į bendrus politinius darinius subliūkšdavo. Vis dėlto valstybės saugumo ir teisėsaugos institucijos turėtų išlaikyti budrumą ir stebėti, kad tariamos diskusijos apie lietuvių ir žydų istoriją nevirstų organizuotu raginimu susidoroti arba Holokausto neigimu. Aktyvi pilietinė visuomenė savo ruožtu gali prisidėti prie socialinių tinklų savireguliacijos, pavyzdžiui, kenkėjišką turinį raportuojant.