Kalbu apie specifinį Parlamento diskusijų žanrą – „atviro mikrofono“ pareiškimus. Anot kolegės Liudvikos Pociūnienės, šisai žanras „yra mūsų Seimo klounų taip jau nuvertintas, kad daugelis save gerbiančių Seimo narių tiesiog nustojo juo naudotis“, betgi negali būti, kad kone kiekvienam rytiniam posėdžiui baigiantis išstoję etatiniai Seimo „stendaperiai“ nepasakytų ir protingų minčių.
Ant Seimo statinės tradiciškai lipa nedidelė grupelė tų pačių veidų – tai valstiečiai Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas, Ligita Girskienė, Dainius Kepenis, Robertas Šarknickas, darbiečiai (dabar jau buvę) Aidas Gedvilas ir Valdemaras Valkiūnas beigi, žinoma, Petras Iškalbingasis.
Panagrinėkime atidžiau, ką šiais metais, per pavasario ir rudens sesijas, prasmingo apie šalies politinę sanklodą, visuomenės būseną ir tautos dvasios būklę Seimo nariai bus paskelbę pasauliui irgi maloningajam rinkėjui parlamentinių pareiškimų valandėlėmis.
Kas iš tikrųjų valdo Lietuvą?
Pasiklausęs Seimo narių pareiškimų, pamanysi, kad Lietuvą, pasirodo, valdo ne Seimas, Prezidentas ir Vyriausybė, o įvairios šešėlinės jėgos, kaip, pavyzdžiui, LGBT. Tiesa, kartais, anot Valkiūno, įsijungia „progresyvios jėgos“, dėl kurių „elektros energijos kainos pradėjo mažėti“.
Vis dėlto net prieš tamsiąsias ir progresyviąsias jėgas nublanksta Didysis Valstybės Siaubas ir Nuožmusis Respublikos Griovėjas – tai yra, anot Valkiūno, „galimai mafiozinė, manipuliatorių, melagių ir apgavikų“ sistema, kurioje mafiozinės struktūros „suaugo su valstybinėmis struktūromis“. Seimo nario įsitikinimu, elektros biržos algoritmai – tai energetinės mafijos kūrinys, o elektros kaina – mafiozinė.
Maža to, Ąžuolo žodžiais, elektros spekuliantai, „norėdami kuo daugiau pinigų, pradėjo naudoti telefoninių sukčių metodus“! Ir nors, pasak Valkiūno, „mafija kol kas triumfuoja“, vis dėlto „mūsų pastangos tvarkant, patvarkant elektros baltųjų apykaklių mafiją duoda rezultatus“ (tai yra, kainos mažėjimą – aut. past.).
Čia prie tribūnos priėjo ir mafijos ženklų aptiko ne energetikos srities specialistu save pristatęs Šarknickas, nes „galimai vyksta bene didžiausia energijos afera Lietuvoje“.
Kaip vyksta afera? Afera vyksta išaugusią apyvartą automatiškai paverčiant pelnu. Anot Seimo nario, „Ignitis grupės“ pajamos 2022 m. pirmąjį pusmetį siekė daugiau nei pusantro milijardo eurų, vadinasi, „gauta du tris kartus daugiau nei pernai“. Šaknickas klausia: „Kodėl pelno sąskaita nėra mažinami tarifai?“
Tai tiesa, kad grupės apyvarta augo panašiai, tačiau pelno eilutė juk kita. Pirmąjį šių metų pusmetį „Ignitis grupė“ uždirbo 107,9 mln. eurų grynojo pelno (pernai tuo pačiu metu – 63,4 mln. eurų). Žinia, nemažą dalį pelno įmonė išmokės dividendais, kurių trys ketvirtadaliai nukeliaus į valstybės biudžetą (iš kurio, beje, gyventojams ir verslams kompensuojamos tos pačios elektros kainos).
Ir manėte, tai viskas – tik tiek mafijų Lietuvoje teveikia? Kepenis praskleidžia širmą ir paskelbia, kad Lietuva valdo mafijų susivienijimas.
Kas jį sudaro? Tai yra „vyrpar-, prefar-, alcohol-, nico-, drug-, presmedmafija“. Išsirinkite savo mėgstamiausią!
Nors mafijos sutriuškintoje respublikoje jau neliko ir akmens ant akmens, vis dėlto Lietuvą dar su papildomu baisumu „valdo glušai, prievartautojai ir narkomanai“ (Ąžuolas).
Kas blogai valdo Lietuvą?
Nors Lietuvą valdo mafijos sindikatas ir kitos pabaisos, bet valdo ir valdžia, kuri, žinoma, valdo blogai.
Tragiškai.
Todėl Valkiūnas skuba „padėkoti visokio plauko liberalams už įvestą diktatūrą“. Anot Ąžuolo, likusios kadencijos lietuvių tauta gali ir neišgyventi: „pasikeis ir pagerės situacija, kai baigsis ši kadencija. Tad neilgai liko laukti, tik dvejus metus. Tik klausimas, kas išgyvens per šį laikotarpį“.
Kodėl valstybės, respublikos, per amžius ne vieną okupaciją pergyvenusios tautos būsena yra kaip niekada iki šiol istorijoje dramatiška, apibendrina Girskienė: „Kas mums pasidarė, žmonės? Kodėl savo priimtais sprendimais griauname savo valstybės pagrindą? Negi mums nieko nebereiškia per šimtmečius susiformavusių pamatinių ir krikščioniškųjų vertybių saugojimas? Nieko nebereiškia lietuvybės, nacionalinės kalbos, istorinės atminties, tautinės tapatybės ir kultūros paveldo išsaugojimas? Negi mums nebereikia šeimos, kuri yra visuomenės ir valstybės pagrindas?“
Artėja postapokaliptinė liberalaus kosmopolitizmo gadynė, anot Valkiūno, kurioje nebeliks nei kam, nei kur „netinkamas dainas dainuoti, ne tas kalbas šnekėti, ne tuos dievus garbinti...“
„Ir visa tai tęsis greitėjančia tvarka į pakalnę“ (Kepenis).
Kaip grįžti iš pasakos į Lietuvą?
Seimo narių pareiškimų tribūna, Seimo statutu perkelta iš vakarinio į rytinį posėdį, tapo nevaldoma sąmokslo teorijų perykla. Keletas pranešimų šiais metais buvo dedikuota pagarbos būtinybei ir patyčių prevencijai (Tomo Vytauto Raskevičiaus, Antano Vinkaus, to paties Gaižausko), bet iš esmės šis žanras pasitelkiamas alternatyviajai tiesai, tai yra post-tiesai, skleisti.
Kad pagrindiniai atviro mikrofono dalyviai įprastai vadovaujasi ne faktiškai pagrįsta idėjų kova, o mistiškomis ir „kažkokiomis“ pajautomis, neretai jie patys ir paliudija. Pasak Ąžuolo, „Radviliškis atidarė Pandoros skrynią. Atsitiks kažkoks fantastinis dalykas.“ Verygos žodžiais, „mes esame tikras stebuklų kraštas, tampame stebuklų kraštu.“ Galiausiai kosmine legenda plačiuose sluoksniuose pagarsėjęs Mindaugas Puidokas siūlo: „Naivu tikėtis, kad mane išgirs valdantieji, bet bent muziejų aplankykite ir sugrįžkite iš kosmoso į Lietuvą.“
Dėl kokios priežasties Seimo posėdžiai tapo platforma post-tiesos sklaidai, vėlgi atskleidžia patys prelegentai. Jiems nerūpi faktus tikrinantys šaltiniai, jiems rūpi liūdnai pagarsėję melagienų kanalai. Ąžuolas nuolat deklaruoja nepasitikėjimą žiniasklaida, nes šiai „jau neužtenka pudros viską užpudruoti, ką daro valdantieji, tai su kanapių pudra turbūt geriau viskas užsipudruos.“
Savo pasaulėžiūrą, kaip atskleidžia Kepenis, jie formuoja ne iš faktus tikrinančių medijų, o iš pramanasklaidos, nes tai, kas „paskelbta trijose visuomenės informavimo priemonėse: „Respublikoje“, „Karštame komentare“ ir Lietuvos žmogaus teisių asociacijos leidinyje „Pozicija“, nėra kažkoks menkniekis.“
Bijau, kad daugumą destruktyvių ir faktų analize retai paremtų Seimo narių postulatų dalis visuomenės priima už gryną pinigą.
Tačiau yra vienas patikrintas būdas nežiūrėti į šį žanrą rimtai – tai yra juokas. Per metus Seimo nariams išdėsčius tiek pareiškimų, tarp jų neišvengiamai radosi ir retorikos perlų – kartais paprasčiausiai šmaikščių, kartais pagaviai poetiškų.
Citatų dešimtukas iš Seimo narių pareiškimų
10. „Iš kur elektra teka į Lietuvą? Kaip ir saulė – iš Rytų. Be Rytų išgyventi, pasirodo, negalime“ (Valkiūnas).
9. „Nėra politikoje draugų, tik laikini partneriai“ (Valkiūnas).
8. „O aš sužinojau, kad mes Seime turime ir masažo kabinetą, nežinau, kokios rekomendacijos, kas, ką ir kada masažavo“ (Girskienė).
7. „Į svetimą lovą, į svetimą, Valdemarai, lovą lenda kai kurie veikėjai, bandantys kelti tokius klausimus, ir panašiai“ (Veryga).
6. „Panašu, kad mes Lietuvoje visas problemas išsprendėme ir mums iki visiškos laimės trūksta tik žolės“ (Veryga).
5. „Mielieji, viskas ateis rudenį“ (Ąžuolas).
4. „Pats vadinamasis energetikos ministras sakė, kad vėjo šiais metais nebuvo“ (Valkiūnas).
3. „Ne viską lemia mūsų materija“ (Kepenis).
2. „Areštinė kartais gali tapti tuo supurtančiu mechanizmu“ (Veryga).
1. „Lietuva buvo iš tų valstybių, kurios taikė geriausią prievartą dėl marmaliavimo“ (Ąžuolas).
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.