Nepraleidome šių rekomendacijų pro ausis, nes norime, kad valstybės įmonės dirbtų efektyviai, kad atneštų daugiau naudos valstybei ir jos žmonėms, kad optimizacija vyktų ir žemės ūkio sektoriuje. Norime efektyvumo įmonių veikloje, tačiau susiduriame su priešingomis nuomonėmis, su baime, kad kai kurios valstybės valdomos įmonės bus uždarytos. Bet ar valstybė yra tokia turtinga, kad galėtų leisti savo įmonėms dubliuoti funkcijas – mokėti darbuotojams už tą patį jau atliktą darbą, tik tam, kad įmonė nebūtų uždaryta?
Vyriausybė yra viešai įsipareigojusi tai pačiai visuomenei, vykdant valstybės administravimo sistemos pertvarką, mažinti valstybės įmonių skaičių arba jas konsoliduoti, kad būtų galima atsisakyti perteklinių ir nereikalingų funkcijų, kad būtų taupomos valstybės lėšos, o veikla būtų efektyvi.
Jau pradėta kalbėti apie Vyriausybės sprendimą valstybės įmonę Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą (ŽŪIKVC), valstybės įmonę „Gis-centras“, bei Valstybės žemės fondą (VŽF) sujungti į vieną valstybės įmonę Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centrą (ŽŪEIC). Kam to reikia? Pamėginsiu argumentuoti, kodėl tai naudinga visuomenei.
Visose trijose įmonėse didžiąja dalimi dabar atliekamos žemės ūkio srities informacinių išteklių kūrimo ir palaikymo funkcijos.
Šiuo metu ŽŪIKVC atlieka daugumos Žemės ūkio ministerijos valdomų valstybės registrų (Ūkininkų ūkių, Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų, Fitosanitarinio ir kitų registrų) ir informacinių sistemų (Paraiškų priėmimo, Tiesioginių išmokų už pieną ir kitų informacinių sistemų) tvarkytojo funkcijas. Ši įmonė rūpinasi viešuoju administravimo: nagrinėja prašymus ir teikia išvadas dėl kooperatinių bendrovių pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove.
„Gis-centras“ yra Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkytojas, taip pat teikia įprastas ir specializuotas geografinės informacijos sistemų (GIS) paslaugas, kuria teminius duomenų rinkinius, skaitmeninius ir spausdintus žemėlapius, plėtoja specializuotų GIS informacinių sistemų kūrimą.
VŽF rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną, tvarko Lietuvos Respublikos žemės informacinę sistemą; organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą; vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus bei melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą. Kaip VŽF ūkio subjektas atlieka kadastrinius matavimus, rengia žemėtvarkos planavimo dokumentus, topografinius planus ir pan.
Taigi darbų pobūdis panašus – kaupiama ir apdorojama informacija, teikiamos informacinės paslaugos. Turbūt sutiksite, kad derėtų tas įmones konsoliduoti. Sutaupytume įmonių administravimo lėšų. Šių funkcijų konsolidavimas vienoje įmonėje leistų padidinti turimos informacijos ir duomenų valdymo operatyvumą, optimaliai naudotume turimus žmogiškuosius, materialinius ir infrastruktūrinius išteklius, operatyviau būtų reaguojama į poreikį tobulinti registrus ar sistemas. Atsisakykime neefektyvių sprendimų, kurie pasitaiko dėl skirtingos institucijų kompetencijos ir interpretavimo kuriant ir diegiant informacinius sprendimus.
VŽF funkcijas galima būtų atiduoti Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), nes ji yra pagrindinė valstybinės žemės patikėtinė ir turi kitus įgaliojimus tvarkyti ir administruoti žemę. Taigi VŽF funkcijas, kurios susijusios su žemėtvarka ir melioracija būtų perduotos NŽT.
Apie tai kalbu garsiai dėl to, kad žmonės suprastų, kokie yra Žemės ūkio ministerijos ketinimai, kad nebūtume kaltinami darantys kažką paslapčiomis. Privalome su valstybės lėšomis elgtis atsakingai, taupiai ir protingai. Atlikus tokį trijų valstybės įmonių konsolidavimą, mes įgyvendintume visuomenei duotą pažadą, sutaupytume valstybės biudžeto lėšų, sukoncentruotume informacinių technologijų specialistus vienoje įmonėje, kur išnaudotume visą jų žinių potencialą, taip pat pagerintume Lietuvos žmonėms teikiamų paslaugų kokybę.