Besipučiantis biurokratinis aparatas pateisina pats save – atsiranda vis daugiau kabinetų, kurių slenksčius būtina peržengti ir vis daugiau popierių, kuriuos privalu kam nors nunešti. Gaištamas brangus laikas ir, diena iš dienos, švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai. Paskutinis pavyzdys, parodantis kaip elgiamasi su mūsų visų pinigais – J. Oleko „auksinių šaukštų” skandalas, atskleidęs politikų savivalę ir didžiules skyles viešųjų pirkimų sistemoje.
Ko gero daugelis esame girdėję apie atvejus, kai valstybės įstaigose ar įmonėse lyg nuosavuose versluose įsikuria nepajudinamos partinių bendraminčių kuopelės, atskirų šeimų klanai ar artimų bičiulių būreliai. Tokias „švogerių” karalystes tarptautinę patirtį įgiję profesionalai aplenkia ratu. Sovietinio sukirpimo nomenklatūra į Lietuvos viešąjį sektorių šaknis suleido pernelyg giliai, todėl nebėra vilties, kad situacija ims ir pasitaisys savaime.
Nors buvo bandymų keisti susidariusią padėtį, valstybės turtas vis dar valdomas aplaidžiai. Šalyje veikia 124 valstybės valdomos įmonės – nuo „Lietuvos geležinkelių” iki „Lietuvos žirgyno” – kurių turtas šiandien viršija 9 mlrd. Eur. Deja, šių įmonių į šalies biudžetą sumokėtų dividendų suma siekia tik kiek daugiau nei 100 mln. Eur, o nuosavo kapitalo grąža – vos 4 proc.
Ką daryti? Jeigu tikrai norime gyventi šalyje, kurioje su valstybiniu turtu elgiamasi atsakingai, o tarnautojai visus piliečius aptarnauja vienodai profesionaliai ir pagarbiai, valstybės aparatą teks pertvarkyti iš pagrindų. Toliau pateikiame mūsų parengtas tokios pertvarkos gaires.
Mažiau valdininkų – pigesnis ir efektyvesnis viešasis sektorius
Mūsų tikslas – valstybės tarnautojų skaičių sumažinti 30 proc. Tačiau gerai suprantame, kad vien sumažinus valdininkų gretas įsisisenėjusio biurokratizmo įveikti nepavyks. Todėl eisime dar toliau ir atsisakysime valstybei nebūtinų (o kartais ir visai nereikalingų) funkcijų. Kanados pavyzdžiu dalį viešųjų paslaugų patikėsime verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms.
Vienas iš laukiančių darbų šioje srityje – Darbo biržos monopolio panaikinimas. Įvesime „bedarbio krepšelį”, dėl kurio konkuruos privačios įmonės, teikiančios perkvalifikavimo paslaugas. Į perkvalifikavimui skirtas lėšas galės pretenduoti ir plėtrą vykdantis verslas, siekiantis įdarbinti tinkamos kvalifikacijos dar neturinčius darbuotojus ir juos apmokyti. Ši sistema bus orientuota į kuo greitesnį žmogaus grąžinimą į darbo rinką – darbuotojas per 12 savaičių įgis paklausią specialybę ir greičiau susiras naują darbą.
Nevyriausybiniam sektoriui ir vietos bendruomenėms nuosekliai perduosime tokias valstybės šiandien vykdomas funkcijas kaip slauga ar socialinė globa. Konkurso būdu savo paslaugas siūlančios NVO su šiomis ir panašiomis užduotimis susitvarkys pigiau ir efektyviau nei valstybė.
Pastarieji pokyčiai reikš, kad biurokratinis aparatas bus mažesnis, efektyvesnis ir mokesčių mokėtojams atsieis pigiau. Mūsų siūlomos pertvarkos leis valstybės valdymo išlaidas apkarpyti 243 mln. eurų vien per ateinančius metus arba beveik milijardu eurų per visą Vyriausybės kadenciją.
Valstybės tarnyboje bus daugiau profesionalų
Remsimės Singapūro patirtimi ir iš pagrindų atnaujinsime Lietuvos viešąjį sektorių. Valstybės tarnyboje dirbs daugiau profesionalų – aukščiausio lygio išsilavinimą turinčių ir tarptautinės patirties įgijusių specialistų.
Per ketverius metus į užsienį tobulinti žinių išsiųsime iki 450 gabiausių valstybės tarnautojų – finansuosime dalį jų magistrantūros bei doktorantūros studijų kainos geriausiuose pasaulio universitetuose. Lietuvos pažangos stipendiją gavę asmenys studijuos valstybės valdymui itin svarbiose srityse – nuo viešojo administravimo ir ekonomikos iki sveikatos politikos. Šie tarnautojai teisiškai įsipareigos po studijų sugrįžti į jiems numatytą vietą valstybės tarnyboje.
Be to, viešajame sektoriuje įgyvendinsime tai, ką vadiname Greitojo kelio programa. Pasirūpinsime, kad tarptautinį išsilavinimą ir patirties įgiję žmonės kuo greičiau užimtų vadovaujamas pareigas ir taip, žingsnis po žingsnio, sustabarėjusią sistemą keistų iš vidaus.
Atsisakysime įsisenėjusio popierizmo
Skaitmeninės technologijos absoliučiai daugumai žmonių jau tapo kasdienybe. Todėl visiškas nesusipratimas, kad daugelyje viešojo valdymo sričių Lietuvoje veši popierizmas. Stebėjomės Estija, kai ši dar prieš du dešimtmečius paskelbė, kad visiškai atsisakys popierinių dokumentų – šiandien daugelyje pažangių valstybių tai yra savaime suprantama. Todėl esame pasirengę visas įmanomas viešąsias paslaugas galutinai perkelti į virtualią erdvę. Tai įgyvendinus, ilgos eilės ir laiką eikvojantys apsilankymai įvairiose biurokratinėse įstaigose taps praeitimi.
Tačiau vien to nepakanka. Biurokratines procedūras, su kuriomis kasdien susiduria gyventojai, turime ne tik skaitmenizuoti, bet ir ženkliai supaprastinti. Pavyzdžiui, kiekvieno iš mūsų laiką, kurį šiandien gaištame laukdami prie gydytojų kabinetų, padėtų sutaupyti įgyvendintas elektroninės paciento kortelės projektas.
Suplanuotus pokyčius įgyvendinti pavyks tik juos kryptingai valdant. Tam vietoj dabar veikiančios Vyriausybės kanceliarijos įsteigsime dvigubai mažesnę ir efektyviau veikiančią Strateginę valdymo grupę. Ši grupė rengs ir koordinuos pamatines reformas valstybėje ir prižiūrės jų įgyvendinimą.
Pertvarkyta viešųjų pirkimų sistema
„Auksinių šaukštų” ir KAM ministro J. Oleko istorija rodo, jog viešųjų pirkimų sistema neužtikrina efektyvios mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo kontrolės. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) šiandien pajėgi patikrinti tik apie 5% pirkimų. Tai reiškia, kad daugelis įtartinų ar net korupcinių sandorių paprasčiausiai nepatenka į VPT akiratį, o valstybės lėšas švaistantys ar pasisavinantys sukčiai lieka nenubausti.
VPT turi būti pajėgi patikrinti ne mažiau nei kas trečią viešąjį pirkimą. Todėl jau pirmaisiais metais padvigubinsime šiai tarnybai skiriamas lėšas. Be to, ne mažiau nei 60 proc. (nuo 92 iki bent 150) padidinsime šioje įstaigoje dirbančių specialistų skaičių. Sustiprintoje VPT dirbs profesionalesni ir geriau apmokami, o todėl ir labiau motyvuoti darbuotojai. Tam, kad viešųjų pirkimų priežiūra taptų išties efektyvi, medžiagą apie pirkimus (ne tik sudarytus sandorius, bet ir pirkimų planus bei kitą susijusią informaciją) atvirų duomenų pavidalu skelbsime internete. Taip elektroninėje erdvėje informacija apie jau įvykusius, vykdomus ir būsimus pirkimus taps prieinama visiems besidomintiems.
Skaidresnė valstybės valdomų įmonių veikla
Šiandien kai kurios valstybės valdomos įmonės mūsų šalyje vis dar veikia kaip „valstybės valstybėse”. Todėl remsimės Vakarų šalių patirtimi ir centralizuosime valstybinių įmonių valdymą – taip šias įmones apsaugosime nuo politikų daromos įtakos.
Centralizuotą valstybės įmonių valdymą viešųjų konkursų būdu perduosime nuo politinių partijų nepriklausomiems ir tarptautinės verslo patirties sukaupusiems profesionalams. Taip šiame sektoriuje įdiegsime daugiau atsakomybės ir gerųjų privataus sektoriaus praktikų. Tai leis užtikrinti, kad valstybės valdomas turtas pradės nešti realią naudą visiems mokesčių mokėtojams, o ne tik atskiroms interesų grupėms. Tokias įmones kaip „Lietuvos geležinkeliai” įpareigosime į valstybės biudžetą mokėti jų nuosavo kapitalo dydžiui adekvačius dividendus.
Protingas valstybės valdymas
Šiandien Lietuvai reikia mažesnės, skaidresnės ir, svarbiausia, protingiau valdomos valstybės tarnybos. Vakarų pavyzdžiu pertvarkytas viešasis sektorius padės sukurti stiprią ekonomiką ir atstatyti žmonių tikėjimą savo valstybe. Turime aiškų planą, kaip tai pasiekti ir profesionalią komandą, norinčią ir gebančią valstybės tarnybai suteikti reikalingą ir įkvepiančią lyderystę.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.