Nustebino, nes tai, kad opozicija gali būti konstruktyvi, Lietuvoje yra nauja bei neįprasta, nors ir toli gražu nereiškia Vyriausybės rėmimo. Greičiau tai – supratimas, jog tam, kad Lietuva sparčiau stotųsi ant kojų, daugelyje sričių esminės pertvarkos reikalingos jau šiandien. Būtent konkrečias pertvarkas, jei būsime iš anksto įtraukti į jų ruošimą, ir esame pasiruošę palaikyti.
Ką remtume?
Valstybinių bankų ir vaistinių, studentų siuntimo už mokslus atidirbti į regionus ir kitų su sveiku protu prasilenkiančių “valstiečių” iniciatyvų remti tikrai nesiruošiame. Apie bendrus darbus galime kalbėti tik ten, kur jie tikrai reikalingi Lietuvai ir atitinka mūsų programą. Keletas krypčių, kuriose su naująja Vyriausybe galėtume rasti sutarimą:
▪ Aukštojo mokslo reforma, paliekant Lietuvoje 2-3 aukščiausius tarptautinius standartus atitinkančius nacionalinius universitetus;
▪ Bendrojo lavinimo pertvarka, visų pirma keičiant mokytojų rengimo sistemą ir depolitizuojant mokyklų vadovų skyrimo tvarką;
▪ Valstybės valdomų įmonių (įskaitant miškus ir paštą) reforma, užtikrinanti skaidrų jų valdymą bei leidžianti tikėtis teisingų dividendų į valstybės biudžetą;
▪ Viešojo sektoriaus pertvarka, atsisakant perteklinių valstybės funkcijų, didinant veiklos efektyvumą bei pagaliau sumažinant išsikėrojusį biurokratinį aparatą;
▪ Užsienio investicijų pritraukimo sistemos pakeitimai, sukuriantys instrumentus aktyviai investicijų medžioklei, o ne tiesiog pasyviam laukimui, kol investuotojai patys pasirinks Lietuvą;
▪ Mokesčių reforma, realiai padedanti šiandien skurdžiausiai gyvenantiems mūsų visuomenės nariams bei mažinanti socialinę atskirtį;
▪ Lūžis kovoje su korupcija ir valstybės resursų švaistymu, sustiprinant Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) bei suteikiant daugiau pajėgumų Viešųjų pirkimų tarnybai.
Negalime laukti dar 4 metus
Viskas priklauso nuo to, kiek drąsos ir politinės ambicijos turės Vyriausybė. Suprantama, kai nepalaiko nei koalicijos partneriai, nei dalis savos frakcijos, dirbti nėra paprasta – taip net ir reformų gairių galime nesulaukti, ką jau kalbėti apie jų įgyvendinimą.
Tačiau ar Lietuva gali laukti? Ar galime dar ketverius metus sėdėti, krypuoti galvomis ir dejuoti, kad valdžia vėl nieko gero nepadarė?
Pokyčių reikia jau dabar. Jei A. Butkevičius bei R. Karbauskis jiems nepasiruošę, nes neišmano ar nesupranta, nesiruošiame sėdėti rankų sudėję ir laukti kitų rinkimų. Kviečiu ir kitas partijas pasvarstyti, ką galėtume palaikyti drauge.