Tačiau viešoje erdvėje kažkodėl beveik nebuvo plano vertinimų, šiuo klausimu nelinkę pasisakyti nei politologai, nei ekonomistai, nei politikai, nors pastarieji labai mėgsta pasmailinti liežuvius ne tokiais svarbiais klausimais.
Planas yra dviprasmiškas. Jame yra daug gerų dalykų, tačiau į akis krenta tai, kad kažkodėl visų pirma bus imamasi antraeilių darbų, svarbesnius nustumiant į priekį. Pavyzdžiui, turbūt visi sutiks, kad mažas pajamas gaunančių gyventojų išlaidų vaistams sumažinimas yra tikrai svarbu, tačiau Vyriausybė to imsis tik kitų metų pabaigoje – taip pat, kaip ir psichologų paslaugų mokyklose užtikrinimo.
Arba, pavyzdžiui, visuomenės informavimas apie patyčių žalą iš viso atidėtas iki 2020 metų trečiojo ketvirčio, tačiau kažkodėl nevyriausybinių organizacijų stiprinimas, numatant tam tikslines informavimo priemones, bus pradėtas jau nuo balandžio. Vienų žodžiu, šiuo aspektu planas yra kažkoks chaotiškas.
Tačiau iš principo Vyriausybę tikrai yra ir už ką pagirti. Negalima nesižavėti, pavyzdžiui, Vyriausybės siekiu per artimiausius ketverius metus gimstamumą padidinti nuo 1,7 vaiko šeimoje iki 1,9 vaiko. Ir, beje, tam numatytos priemonės atrodo tikrai vykusios. Svarbiausia, kad užtektų politinės valios ir pinigų. Ketinama įteisinti sistemą, kad „vaiko pinigus“ gautų visi šeimoje augantys ar globojami vaikai, įteisinti finansinę paramą jaunoms šeimoms (iki 35 metų), nepaisant jos pajamų, įsigyjančioms pirmą būstą ne didmiesčiuose, bus kuriamos naujos kompleksinės paslaugos šeimai kuo arčiau jos gyvenamosios vietos, taip padedant derinti šeimos bei darbo įsipareigojimus ir t. t.
Negali nedžiuginti ir užmojai mažinti eiles gydymo įstaigose, mažinti avaringumą keliuose, gerinti švietimo kokybę ir panašiai. Deja, ir šie darbai kažkodėl paliekami tolimesnei ateičiai.
Tačiau bene pati geriausia naujosios Vyriausybės idėja – į vieną pastatą sukelti visas ministerijas (tiesa, kol kas neaišku, ar tikrai visas, ar vis tik dvi bus iškeltos į Kauną). Ir keista, kad ši mintis nebuvo atėjusi į ankstesnių Vyriausybių moterų bei vyrų galvas.
Negalima nė abejoti, kad tai bus naudinga finansiškai. Visų pirma, bus milžiniškas vienkartinis efektas, nes visų be išimties ministerijų pastatai stovi Vilniaus centre arba senamiestyje. Juos galima parduoti už milžinišką sumą, kurios visos tikrai neprireiks naujo didžiulio pastato statybai ar nuomai. O milžinišką likutį tikrai turėtume kur išleisti.
Ilgalaikis finansinis efektas – pastatai, kuriuose įsikūrusios ministerijos, yra seni, todėl labai daug kainuoja jų išlaikymas. Naujo, energetiškai efektyvaus daugiaaukščio išlaikymas kainuotų žymiai pigiau.
Svarbu ir tai, kai visos 14 ministerijų turi besidubliuojančių funkcijų, kiekviena turi savo IT, techninio aprūpinimo specialistus, buhalterius, sargus, raštines ir t. t. Visas ministerijas sukėlus į vieną pastatą, visokių tarnybų galima būtų palikti po vieną. Galiausiai darbuotojams nebereikėtų vežioti ar siuntinėti raštų iš vieno miesto galo į kitą, pakaktų pasikelti į kitą aukštą. O ir interesantams būtų patogiau, kai viskas būtų vienoje vietoje.
Kitaip tariant, planų yra daug ir gražių. Vyriausybei belieka palinkėti, kad dokumente nurodyti tikslai taptų realiais darbais, nes kol kas valdančioji dauguma, praėjus daugiau nei šimtui dienų, labiau dirba liežuviais. Tikėkimės, kad įsivažiuos ir neapvils pasitikėjimą parodžiusių rinkėjų.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.