Noriu informuoti, kad profesoriaus pasiūlymas tampa kūnu, kaip ir apčiuopiamas formas įgauna Lietuvos regioninė politika. Tik darome tai ramiai, apskaičiuodami visas alternatyvas ir tardamiesi su kiekvienu, turinčiu ką pasakyti apie regionų stiprinimą.
Kai kalbame apie pokyčius, dažnai pradedame nuo Adomo, Ievos ir... Estijos. Mūsų šiaurės kaimynai taip pat pažadėjo perskirstyti 1000 valstybės institucijų darbuotojų po visą Estijos teritoriją. Pradėjo nuo švietimo ministerijos perkėlimo į Tartu, tačiau dabar dalį darbuotojų grąžina į Taliną, nes ne viskas suveikė taip, kaip buvo planuota.
Lietuvos Vyriausybė prieš keletą savaičių irgi kreipėsi į visas ministerijas su nurodymu pateikti sąrašą įstaigų, kurias būtų galima iškelti iš Vilniaus. Šis sąrašas dabar formuojamas. Skaičiuojami kaštai ir nauda. O tada seks ir sprendimai.
Reikalas tas, kad regioninė politika aprėpia labai daug. Ir nors „kaltųkalčiausio“ reitinguose ji jau lenkia sovietinį palikimą ar Kubilių, iš tiesų jos funkcija – tik nacionalinės ekonominės, socialinės ar kultūrinės politikos teritorinis paskirstymas. Todėl būtina laikytis trijų principų:
- visuotinio susitarimo,
- plačios partnerystės (vietos ir centrinės valdžios, vyriausybės ir verslo),
- bandomųjų pilotinių projektų (kaip alternatyvos naktinėms reformoms).
Vyriausybės prioritetinių darbų sąraše numatyta per 30 priemonių regionų stiprinimui. Visi jie sukoncentruoti į 5 principus ir jau pradedami vykdyti.
Stipri savivalda. Net ir arogantiškiems Vilniaus ministrams (kaip šaržuoja K. Masiulis) aišku, kad geriausiai žmonių problemas žino savivaldybės. Todėl besąlygiškai didžiausias vaidmuo stiprinant Lietuvos regionus numatomas vietos savivaldai. Tačiau tam, kad regionų plėtros variklis imtų suktis visu pajėgumu, būtina įpilti kuro. Jau 2018 m. biudžete savivaldybėms bus leista pasilikti surenkamus mokesčius, užuot perskirsčius pinigus tiems, kurių metai buvo ne tokie sėkmingi. Supaprastinama žemės gavimo tvarka, leisianti pradėti rengti sklypus potencialiems investuotojams kur kas greičiau nei iki šiol. Rengiami lengvai naudojami IT sprendimai, sudarysiantys sąlygas piliečiams patogiai pareikšti nuomonę dėl svarbiausių savivaldos sprendimų.
Kompetencija. Birželio 1 d. Seime turėtų būti priimtas įstatymas, praplėsiantis regionų plėtros tarybų sudėtį trečdaliu kiekvienos apskrities verslo ir visuomenės atstovų. Jie galės balsuoti priimant kiekvienam regionui svarbius sprendimus. Buriame „regioninių kompetencijų centrus“ – mobilių konsultacijų ir strateginių paslaugų platformą, sudarytą iš VšĮ „Investuok Lietuvoje“, VšĮ „Versli Lietuva“ ir kitų įstaigų atstovų. Šios regioninės komandos tikslas – padėti regionams parengti laiminčius regionų plėtros planus ir investicinius pasiūlymus, skatinti verslumą ir eksportą, tobulinti viešųjų paslaugų modelius. Užsienio reikalų ministerija paskyrė ambasadorę ypatingiems pavedimams, kuri dirbs su savivaldybėmis. Visa tai sudarys sąlygas tobulinti regionų kompetenciją.
Specializacija. Šią savaitę regionų plėtros taryboms išsiuntėme pasiūlymą kryptingai panaudoti turimas Europos Sąjungos lėšas tam, kad būtų sukurta regiono specializacija. Vykdysime keletą pilotinių projektų su tais regionais, kurių plėtros tarybos pareikš norą sustiprinti regiono konkurencinius pranašumus ir įvaizdį, kad jis galėtų sėkmingai konkuruoti dėl investicijų ir žmonių. Mūsų tikslas – Kaunas, Šiauliai, o gal Alytus, apie kurį kalba pasaulis. Specializaciją kurti pasirinkusiems regionams padės Ūkio, Švietimo ir mokslo bei kitos ministerijos, o ilguoju laikotarpiu regionų specializacija taps kryptinga viešų ir privačių investicijų politika.
Optimizacija. Taip, kaip įvardijo K. Masiulis, mes rengiame paslaugų pasiekiamumo standartą, leisiantį palyginti gyventojų kiekį ir viešąją infrastruktūrą ir paslaugas. Pristatysime jį birželio mėnesį, tačiau jau dabar matome, kad kai kur dvi identiškos pustuštės mokyklos stovi viena šalia kitos, nes priklauso skirtingoms savivaldybėms. O patogus autobuso maršrutas nutrūksta likus kilometrui iki gyvenvietės, nes baigiasi savivaldybės riba. Tokius nesusipratimus turime išspręsti kuo greičiau, reaguodami į mažėjantį gyventojų skaičių ir verslo skundus, kad viešojo transporto maršrutai sudėlioti ne pagal žmonių įpročius, bet pagal gaidžio giedojimą. Atliekame ir valstybės bei savivaldybių įstaigų bei funkcijų auditą, kad gyventojai galėtų gauti kokybiškas paslaugas už geriausią kainą.
Suderinta plėtra. Jau keletą mėnesių rašoma regioninės politikos Baltoji knyga – visuotinai sutartos gairės, kas yra Lietuvos regionas, regioninė politika, jos tikslai ir priemonės. Pristatysime ją rudenį. Dirbame su 40 įvairių sričių ekspertų (vietos ir nacionalinės valdžios, verslo, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių atstovų). Važinėjame po šalį ir renkame visus pasiūlymus. Siekiame sukurti regioninę politiką, kuri tiktų ir Raimondui Kuodžiui, ir Gitanui Nausėdai, ir aktyviam merui, ir Seimo nariui, ir darbuotojų neberandančiam investuotojui. Dirbame tarp ministerijų, kad vienos sprendimas neprieštarautų kitos planams, kad suderinta vietos, regiono ir valstybės plėtra būtų įtvirtinta rengiamame naujajame Lietuvos bendrajame plane. Kad savivaldybėms ir regionams būtų įvesti ekonominiai ir socialiniai pasiekimų rodikliai, leisiantys pamatuoti, kurių teritorijų gyventojai gauna geras paslaugas ir racionalią kainą, o kuriems žmonėms valdžia pudruoja akis, tesirūpindama savo interesais.
Taigi darbai vyksta. Tik, dedu ranką prie širdies, ne visus spėjame pristatyti visuomenei. Todėl nuoširdžiai dėkoju Seimo nariui K. Masiuliui ir visiems, rašantiems ir kalbantiems apie regionų politiką, kad sudarote galimybes pristatyti planus ir pasiekimus.
