Tai yra viena iš svarbiausių šiuolaikinės Lietuvos istorijos datų, vis dar reikiamai neįvertinta ir deramai kasmet neminima. Juk tada įtvirtinta, kad Lietuva yra demokratinė respublika: ne tik nepriklausoma, bet ir demokratinė, ir tai garantavo Seimo – Tautos atstovybės – egzistavimas.
Tai buvo sudėtingas Lietuvos demokratijos šimtmetis. Nors atkurta kaip demokratinė respublika, tarpukariu, deja, netapo konsoliduota demokratinė valstybė. Pirmasis Lietuvos demokratėjimas pasibaigė su 1926 m. gruodžio 17 d. perversmu.
Prie pirmosios Lietuvos demokratijos nesėkmės ypač prisidėjo bendras tarptautinis kontekstas. Po Pirmojo pasaulinio karo demokratija nevirto norma Europoje, ir vienoje po kitos senojo kontinento valstybėse įvyko autoritariniai persvermai. Tuometinis demokratijos žlugimas Europoje nulėmė ir Antrąjį pasaulinį karą, kurio pasėkmės Lietuvai buvo katastrofiškos. Beveik pusšimtį Lietuva gyveno formalioje, parodomojoje sovietinėje demokratijoje.
Tačiau šis sudėtingas Lietuvos demokratijos šimtmetis yra su gera pabaiga. Antrą kartą Lietuvai sėkmingai pavyko konsoliduoti savo demokratiją. Tam palankios buvo ir tarptautinės aplinkybės: demokratija šiandien Europoje yra ne tik norma, bet ir reikalavimas, padėjęs Lietuvai tapti visateise NATO, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų, tarptautinės bendruomenės nare.
Labai didžiuojuosi, kad per nepaprastai sudetingą visos Europos dvidešimtojo amžiaus istoriją Lietuva nepasiklydo ir galiausiai rado savo kelią demokratinių vertybių, įtvirtintų Steigiamojo Seimo deklaracijoje, link. Su Lietuvos demokratijos diena, su Lietuvos demokratjos šimtmečiu!
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.