Gediminas Kirkilas. Valstybė ilgainiui turėtų maksimaliai prisidėti prie vaikų su specialiais poreikiais ugdymo

Valstybė ilgainiui turėtų prisidėti maksimaliai, kad specialių poreikių (negalią) turintys vaikai nuo pat kūdikystės augtų tinkamai ugdomi ir galėtų siekti savo svajonių ir tikslų, o jų tėveliai ir artimieji galėtų turėti savo gyvenimą.

Šiomis dienomis šešiolikmetė Švedijos mergaitė, klimato aktyvistė Greta Thunberg, kuriai diagnozuotas Aspergerio sindromas, yra pavyzdys, kaip su atitinkama valstybės politika ir pagalba, besąlygišku artimųjų palaikymu ir visuomenės empatija galima pasiekti labai daug, tapti stipria ir įkvepiančia asmenybe tiek daug vaikų, paauglių ir suaugusiųjų visame pasaulyje.

Specialiuosius poreikius (negalią) turintys vaikai ir Lietuvoje daugiau nėra visiškai nematomi, uždaryti nuo visuomenės akių, atskirti nuo savo bendraamžių. Be to, pagerėjus diagnostikai, matome ir suprantame, kad tokių vaikų aplink iš tiesų yra labai daug. Jei jie neauga vieno iš mūsų šeimoje, jie auga draugų, kaimynų, giminaičių ar pažįstamų šeimose.

Esu pats asmeniškai iš arti susidūręs su vaikų, turinčių specialių poreikių, gyvenimu. Mano mama buvo vaikų su negalia pedagogė ir dirbo specializuotoje mokykloje, ir aš praleidau ne vieną vasarą su tokiais vaikais.

Šie vaikai yra mes, visuomenė, mūsų visuomenės dalis, ir mūsų pareiga – priimti šiuos vaikus tokius, kokie jie yra, ir padėti jiems augti ir bręsti, mokytis ir tapti asmenybėmis.

Vaikai su specialiais poreikiais (negalia) yra kitokie vaikai arba labai ypatingi vaikai. Jų mamų ir tėvelių, broliukų ir sesučių, globėjų ir artimųjų gyvenimas su šiais vaikais nėra paprastas, jis – kupinas iššūkių, išbandymų ir kasdienių sunkumų.

Tačiau šis gyvenimas yra kupinas ir buvimo kartu bei kasdienių pasiekimų džiaugsmo, nes tie pasiekimai reikalauja žymiai daugiau dvasinių pastangų ir todėl yra žymiai didesni už mūsiškius, kurie nesame tokie ypatingi ir kurių gyvenimas dėl to galbūt yra paprastesnis.

Tėveliai ir globėjai, kurie rūpinasi tokiais vaikais, taip pat pedagogai ir socialiniai darbuotojai, kurie dirba su šiais vaikais ir jų tėveliais, kasdien neša tikrai sunkią naštą, besirūpindami esminiais šių vaikų poreikiais ir jų ugdymu.

Nepaisant progreso vaikų specialiųjų poreikių diagnostikoje ir teikiant kitas viešąsias paslaugas, skirtas jiems ir jų šeimoms ar artimiausiai aplinkai, įskaitant su ugdymu susijusias paslaugas, tokių paslaugų nepakanka.

Kilniems tikslams įgyvendinti reikia dvasios stiprybės, visuomenei – empatijos ir vienybės, o mūsų, politikų, atveju – ir politinės valios.

Mūsų visų – pirmiausia, įstatymų leidėjų, vykdomosios valdžios atstovų, vaikams ir jų tėveliams atstovaujančių organizacijų – glaudus bendradarbiavimas yra labai svarbus konstruktyviai įgyvendinant tikslus ir uždavinius, susijusius su specialių poreikių (negalią) turinčių vaikų ugdymu.

Komentaras parengtas pagal G. Kirkilo sveikinimo kalbą, pasakytą rugsėjo 27 d. konferencijoje „Specialių poreikių (negalią) turinčių vaikų ugdymo problemos ir perspektyvos“ Seime.