Giedrė Purvaneckienė. Ką pasakytų dirbantys pensininkai?

Nauja darbdavių idėja – dirbančių pensininkų atleidimas nuo „Sodros“ mokesčio. Tiesa, ją išsakė premjeras, bet neabejoju, kad tą „jauką“ jam galėjo pakišti tik darbdaviai (arba privačių pensinių fondų atstovai), o būdamas dar toli nuo pensinio amžiaus, premjeras lengvabūdiškai „ant jo užkibo“.

Paklausykite, kaip paradoksaliai skamba ši idėja: „Siekiant į darbo rinką pritraukti daugiau pensinio amžiaus žmonių, premjeras siūlo darbdavius skatinti mokestinėmis lengvatomis.“ Toliau cituojamas pats premjeras: „Šiuo metu yra didelis kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, todėl ir verslas, ir valstybė anksčiau ar vėliau turės priimti sprendimus, skatinsiančius vyresnio amžiaus žmones kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje.“

Tai ką reikia skatinti? Darbdavius ar pensininkus? Reiktų suprasti: (darbdaviams) trūksta darbo jėgos, todėl reikia skatinti pensininkus, kad jie kuo ilgiau išliktų darbo rinkoje. Bet lietuviška tradicija – viską išversti darbdavių naudai.

Vadovaujantis geriausiomis „Laisvosios rinkos instituto“ minties tradicijomis, išvada peršasi pati – norint paskatinti pensininkus dalyvauti darbo rinkoje, reikia, kad nauda atitektų ne jiems, bet darbdaviams. Naudojamas ir visiškai absurdiškas darbdavių argumentas (kažkodėl žiniasklaidoje priskiriamas gerbiamam mokslininkui B. Gruževskiui), kad dirbantys pensininkai vietoj „Sodros“ galėtų draustis privačiuose pensijų fonduose.

Paklauskite dirbančių pensininkų, kas motyvuoja juos išlikti darbo rinkoje. Svarbiausias motyvas, aišku, papildomos pajamos. Pensijos mažos, todėl daugeliui tiesiog reikia dirbti, kad galėtų oriai gyventi. Kad susimokėjus komunalinius mokesčius, nereikėtų taupyti kiekvieno cento maistui, vaistams ar transportui. Bet tai – ne vienintelis motyvas.

Svarbu nesijausti nereikalingu. Yra žmonių, kuriems darbas – pats svarbiausias dalykas gyvenime. Bet dar vienas, labai svarbus motyvas – kasmet padidėjanti pensija. Galiu patvirtinti savo patyrimu: dirbdama sulaukusi pensinio amžiaus, pensiją pasididinau labai žymiai.

Sakysite, ir taip pensijos keliamos, atsižvelgiant į infliaciją ar atsiradus daugiau pajamų „Sodroje“. Bet niekas nepaneigs, kad kainos auga greičiau nei oficialus infliacijos lygis, nes labiausiai brangsta kasdieniniai dalykai, o skaičiuojant infliacijos lygį, apimami ir tie daiktai ar paslaugos, apie kuriuos nepasiturintys žmonės net negalvoja. Todėl pensijos didėjimas labai svarbus. O kai pensija didėja, tai ir jos pakėlimas dėl infliacijos ar kitų priežasčių – taip pat didesnis.

Priėmus sprendimus dėl pensininkų neapmokestinimo „Sodros“ mokesčiu, nukentėtų ne tik dirbantys pensininkai (kurie nebegalėtų užsidirbti didesnių pensijų), bet ir visi pensininkai. Nes sumažėtų įplaukos į „Sodrą“, o tuo pačiu ir pensijų didinimo galimybės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad toks klausimas nesvarstomas (kol kas). Gerai. Bet bijau, kad pradėjus jį svarstyti, išspręsta bus tikrai ne pensininkų, o galingesnių, t. y. darbdavių, naudai.