Popiežiaus Pijaus XI enciklika „Quadragesimo anno“ apibrėžia: „Tai, ką individas gali pasiekti savo iniciatyva ir savo jėgomis, negali būti atimta iš jo ir paskirta visuomenei, nes taip nusižengiama teisingumui. Jei į tai, ką gali pasiekti ir sėkmingai užbaigti mažesnės ir kitų vadovaujamos bendruomenės, pretenduoja didesnės ir organizuotesnės bendruomenės, tai yra labai neigiamas dalykas ir trikdo visą visuomeninę tvarką.“ Kitaip tariant, patys spręsdami iššūkius, darydami klaidas ir mokydamiesi iš jų, tobulėjame. Tas pats nutinka ir vis daugiau funkcijų visuomenėje ir valstybėje prisiimančioms bendruomenėms, savivaldybėms, regionams. Valstybė turi juos remti ir įgalinti, o ne uzurpuoti jų veiklos sritis.
Popiežius Benediktas XVI teigia: „Mums reikalinga ne viską reglamentuojanti ir valdanti valstybė, bet valstybė, kuri, vadovaudamasi subsidiarumo principu, dosniai pripažintų ir skatintų iniciatyvas, kylančias iš įvairių socialinių jėgų.“
Kalbant apie ES, valstybės turi išsaugoti kompetenciją tose srityse, kuriose jos geriau už Briuselį žino, kas geriausia jų piliečiams.
Ir štai keletas pavyzdžių, kaip subsidiarumo principas veikia arba neveikia praktikoje.
Orūs lietuviai. LVŽS siekia, kad žmonės neemigruotų iš Lietuvos, o gyvendami Tėvynėje nesitenkintų pašalpomis, bet dirbtų, kurtų verslą ir oriai gyventų. „Verslas reikalauja tokių svarbių dorybių, kaip sąžiningumas, darbštumas, išmintingumas imantis pagrįstos rizikos, patikimumas ir ištikimumas tarpusavio santykiuose, atkaklumas įgyvendinant sunkius ir skausmingus sprendimus, būtinus bendram įmonės darbui, užkertant kelią galimoms katastrofoms“, – tai – ne ištrauka iš LVŽS programos, o popiežiaus Šv. Jono Pauliaus II citata. Krikščionybė išaukština tuos, kurie dirba ir dar geba pasirūpinti kitais. Kaip teigė Šv. Thomasas More‘as: „Ne turėti, bet mylėti turtą yra nuodėmė.“
Vadovaudamiesi subsidiarumo principu, 2016–2020 m. kadencijoje sugebėjome pasiekti, kad Lietuva pagal verslo sąlygas atsidurtų aukščiausioje iki tol vienuoliktoje Pasaulio banko „Doing Business“ indekso vietoje. Priėmėme vadinamojo „Žaliojo koridoriaus“ įstatymus stambiems investuotojams, kad tik jie sukurtų kuo daugiau darbo vietų. Supaprastinome daugelį biurokratinių ir kontrolės procedūrų. Sukūrėme patrauklias verslų kūrimui kaime iniciatyvas. Planuojame ir toliau eiti šiuo keliu.
Deja, bet dabartinė valdžia pasiūlė mokesčių reformą, kuri stipriai pablogins individualia veikla besiverčiančių asmenų veiklą. Dabartinė valdžia sumažino grynųjų, kuriuos gali turėti žmogus, sumą, per daug nesukdama galvos, kad kai kuriuose kaimuose gyvenantiems žmonėms iki banko gali tekti važiuoti valandą ir daugiau, o pasinaudoti elektroninėmis paslaugomis gali būti neįmanoma. Dabartinis žemės ūkio ministras nebemato reikalo remti verslų kūrimo kaime, nekreipdamas dėmesio į tai, kad pradėti ūkininkauti ir yra neįmanoma, kadangi paprasčiausiai nebėra parduodamos žemės. Ir šiaip, tai, kad žmogus gyvena kaime, nebūtinai reiškia, kad jis nenori užsiimti informacinėmis technologijomis, teikti turizmo paslaugas ar remontuoti mašinas.
Regioninė politika. Vienas iš pagrindinių LVŽS tikslų – išsaugoti ir atgaivinti Lietuvos regionus, kad tiek Vilniuje, tiek Šakiuose gyvenantis žmogus turėtų gerą darbą ar verslą ir gautų kokybiškas viešąsias paslaugas. Vietos valdžia geriausiai žino, kaip spręsti miestų, miestelių ir kaimų gyventojų problemas. Todėl reikia padaryti viską, kad ištrūktume iš užburto rato, kai regionuose mažėja žmonių, nes trūksta paslaugų, o valstybė mažina paslaugas, nes mažėja gyventojų skaičius. LVŽS visomis išgalėmis stengiasi pasipriešinti įsisukusiai regionų nykimo tendencijai, vadovaudamasi įsitikimu, kad valdžios tikslas – ne sutaupyti kuo daugiau mokesčių mokėtojų pinigų, bet už tuos pinigus suteikti kuo geresnių ir kuo greičiau prieinamų paslaugų.
Todėl 2016–2020 m. kadencijoje būdami valdžioje, sukūrėme itin paklausią lengvatinių būsto paslaugų jaunoms šeimoms programą ir įstatymu nustatėme, kad ne mažiau kaip 30 proc. Lietuvai tenkančių ES lėšų turi paskirstyti patys regionai, o ne centrinė valdžia. Deja, dabartiniai valdantieji niekaip nesugeba užtikrinti šio subsidiarumo principo.
LVŽS planuoja pritaikyti mokestines lengvatas įmonėms, investuosiančioms miesteliuose ir kaimuose, siekdama pritraukti investicijų į regionus. Esame už tai, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas privalo pasiekti kokybiškas sveikatos, švietimo ir kitas būtinas paslaugas per pusvalandį. Jeigu šį principą pažeistų kokios nors įstaigos uždarymas, jokia optimizacija negali būti vykdoma. Niekada nepritarėme dabartinės Vyriausybės vykdomai Tūkstantmečio mokyklų programai. Konstitucinis Teismas ją ką tik pripažino antikonstitucine, kadangi ji užkerta galimybes Lietuvos vaikams gauti vienodą išsilavinimą.
Sveika gyvensena. S. Gregg teigia, kad krikščioniškas sveikatos apsaugos sistemos modelis turėtų įtraukti kuo daugiau privačių iniciatyvų (pradedant šeima). Vadovaujantis subsidiarumo principu, kiekvienas žmogus turėtų stengtis gyventi kuo sveikiau. Tai visiškai atliepia LVŽS propaguojama visuomenės sveikatinimo programa, kova prieš besaikį alkoholio vartojimą, brangių vaistų brukimo užkardymas. Didelį dėmesį skiriame ir žmonių psichologinei būklei kaip integraliai žmogaus sveikatos daliai.
Deja, bet dabartinė valdžia vis bando „atliberalizuoti“ alkoholio prekybos apribojimus. Samaninė vyšnia ant šių bandymų torto yra siūlymas legalizuoti naminukę, įvardijant ją saugotina ir eksponuotina vertybe. Liūdna matyti, kaip beatodairiškai bandoma dekriminalizuoti mažo kiekio narkotikų laikymą. Teisėsaugos ir sveikatos specialistai skambina pavojaus varpais, kad šiais Baudžiamojo kodekso palengvinimais pasinaudos narkotikų prekeivos, kurie galės brukti kvaišalus mokyklose ar pasilinksminimo vietose ir už tai gaus tik pinigines baudas. Jau šiandien pastebime, koks yra pasibaisėtinas kvaišalų paplitimas mokymosi įstaigose.
Europos Sąjunga. LVŽS pasisako už stiprią Lietuvą stiprioje ES. ES jau parodė, kokia gali būti stipri, kai kalbame apie jos bendros rinkos ir laisvo judėjimo privalumus, kovą su klimato kaita ar paramą Ukrainai. Tačiau II pasaulinio karo nualintos Europos krikščionių demokratų lyderiai ją kūrė tam, kad Senajame žemyne įsivyrautų taika ir sugrįžtų ekonominė gerovė. ES niekada neturėtų bandyti pakeisti valstybių narių papročių ar tradicinių vertybių.