Esminė krikdemiško solidarumo ypatybė, kad pagalba ir karitatyvinė veikla turėtų būti kuo daugiau savanoriška, o ne prievartinė. S. Greggas rašo: „Popiežius Jonas Paulius II pabrėžė, kad esminė solidarumo dorybės prielaida yra autonomija ir galimybė laisvai apsispręsti. Solidarumas tampa gėriu, kai aš laisvai apsisprendžiu įsipareigoti savo artimui ir bendrajam gėriui.“ O valstybė turi sudaryti sąlygas, kurios skatintų mane savanoriškai įsipareigoti.
Solidarumo principas taip pat yra įtvirtintas kaip kertinis Europos Sąjungos (ES) principas. Pateikiu keletą praktinės politikos pavyzdžių.
Pagalba socialiai pažeidžiamiems. S. Greggas teigia: „Tikrai neturėtume prieštarauti dėl to, kad valdžios institucijos teikia pagalbą stokojantiems. Tačiau mūsų tikslas yra padėti žmonėms ištrūkti iš skurdo, ne vien materialinio, bet, dar svarbiau, moralinio ir dvasinio. Tie, kurie kenčia nuo materialinės stokos, yra žmonės, Kūrėjo apdovanoti protu ir laisva valia. Jie įgalūs savo būdu siekti integralaus asmens klestėjimo. Neretai valstybės parama ne įgalina, bet tik menkina motyvaciją būti aktyviam ir rinktis darbą vietoj pašalpos.“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) turi planą, kaip sumažinti struktūrinių bedarbių skaičių ir apgaulingą naudojimąsi socialinėmis išmokomis ir parama (kai pasitaiko atvejų, kad pasiimti paramos atvykstama „Lexus“). Tam būtina įgalinti seniūnijas ir savivaldą, o Užimtumo tarnybą paversti tikro, o ne imituojamo užimtumo tarnyba.
Šeimos politika. „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją!“ – tai yra vienas pirmųjų Dievo palaiminimų žmonėms, kuris užrašytas Senojo Testamento Pradžios knygoje. Kad ir kaip keistai šis „palaiminimas“ skambėtų šiuolaikiniam žmogui, krikščionybėje ir judaizme jis yra vienas svarbiausių. Toks pamatinis, kad judaizmo išpažinėjai per šabą negali net lifto mygtuko paspausti, bet gali daryti Tai. Todėl krikščioniškoji demokratija gerbia, skatina ir remia šeimas. Kaip rašo J. Hoffneris, tai būtina daryti, nes šeimos atlieka visuomenei labai vertingų paslaugų (gimdo ir auklėja vaikus, moko juos meilės, pasitikėjimo savimi ir atsakomybės), kurios ekonomikoje nėra niekaip įkainotos.
LVŽS aktyviai siekia pakeisti liūdną tendenciją, kad Lietuva kasmet netenka maždaug vieno procento gyventojų. 2016–2020 m. kadencijoje įvedėme išmokas, kurias gauna kiekvienas vaikas, sukūrėme „Šeimos kortelę“, kuri leidžia daugiavaikėms šeimoms pasinaudoti daugeliu nuolaidų prekėms ir paslaugoms. Planuojame sugrąžinti ir mokesčių lengvatas vaikus auginančioms šeimoms.
Deja, bet dabartinė valdžia nuo kadencijos pradžios diskreditavo šeimos politiką, sukoncentruodama visą dėmesį į tos pačios lyties porų santykių įteisinimą. Nei LVŽS, nei krikščioniškoji demokratija neprieštarauja tam, kad būtų teisiškai sureguliuoti LGBTQ+ bendruomenės narių bendro gyvenimo aspektai (galimybė pasiimti bendrą paskolą, gauti informaciją apie partnerio būklę, jam patekus į ligoninę, ar pretenduoti į palikimą), tačiau jokiu būdu nepritarsime, kad šie santykiai būtų prilyginti vyro ir moters sudarytai šeimai. Kaip teigiama „Šiluvos deklaracijoje“: „Žmogaus prigimtis, šeima ir asmens laisvė yra ankstesnės už valstybę. Valstybės įstatymai turėtų atitikti tiesą apie žmogaus prigimtį. Šią tiesą jie turi saugoti, o ne keisti.“ Tai skelbia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.“
Mecenavimas. Krikščioniškoji demokratija atsargiai žiūri į gerovės valstybę, kuri remiasi didžiuliais mokesčiais ir valstybės aparato dalijama „dangiškąja mana“. Enciklika „Centesimus annus“ pabrėžia: „Gerovės valstybė, kuri tiesiogiai kišasi į gyvenimą ir atima iš visuomenės jos atsakomybę, naikina žmogiškąją energiją, išpučia valstybės aparatą ir kartu be galo didina išlaidas. Tokius reiškinius dažnai skatina tai, kad rinka atlygina tik už prekes, o ne už dvasines gėrybes, kurias pirmiausia kuria šeima.“ Užuot plėtus valstybės aparatą, derėtų sudaryti kuo palankesnes sąlygas privačioms asmenų ir organizacijų iniciatyvoms.
2016–2020 m. kadencijoje LVŽS priėmė Mecenavimo įstatymą, kuris paskatino turtingus žmones remti kultūros iniciatyvas. Įvedėme Kultūros pasą, leidžiantį mokiniams lankytis kultūros renginiuose ar muziejuose. Galimybe gauti finansavimą priimant Kultūros paso turėtojus naudojasi tiek biudžetinės, tiek privačios kultūros įstaigos. Palaikėme ir toliau palaikysime socialinio verslo iniciatyvas, skatinsime savivaldybes iki 30 procentų viešųjų paslaugų pirkti iš nevyriausybinių organizacijų, rėmėme ir remsime trumpąsias maisto grandines.
Laikinos rinkos korekcijos. Krikščioniškoji demokratija visiškai palaiko rinkos ekonomiką. Tačiau kartais, kai rinkos ekonomika veda prie oligopolijų ar monopolijų susidarymo, o konkurencija tampa popierine ir grasina bankrotais ar sužlugdytais likimais, galimas laikinas valstybės įsikišimas.
Lietuvoje ilgą laiką turėjome didžiausią infliaciją ES, spoksome į nebeįperkamą maistą ir pasiutpolkę šokančias energijos kainas. Tuo pačiu metu ūkininkai protestuoja dėl itin žemų žaliavinio pieno supirkimo kainų, o „Ignitis“ giriasi kosminiu pelnu.
LVŽS siūlo ir siūlys būdus, kaip pritaikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį maisto produktams (kaip Lenkijoje ar Latvijoje). 2016–2020 m. kadencijoje pradėjome derybas su prekybos tinklais dėl maisto kainų, kurios lėmė stebimą kainų mažėjimą (panašias derybas dabar veda Švedijos ir Prancūzijos vyriausybės). Šiuo metu kartu su kitomis opozicinėmis partijomis ieškome tikrojo solidarumo ir teisingumo, bandydami dalį išsprogusių būsto paskolų palūkanų sugrąžinti tiems, kurie tas būsto paskolas moka.
Europos Sąjunga. LVŽS didžiuojasi pažanga, kurią Lietuva padarė tapusi ES nare. Kad ES klestėtų, būtina užtikrinti sąžiningas ir teisingas sąlygas visoms ES narėms. Todėl mes kovojome ir kovosime už tai, kad visų valstybių-narių piliečiai gautų maisto produktus su vienoda sudėtimi, o žemdirbiai gautų vienodas tiesiogines išmokas. Palaikome tokias ES iniciatyvas, kaip energetinė sinchronizacija ir bendri energijos išteklių pirkimai bei aukšti aplinkosaugos standartai ES vidaus rinkoje, taikomi ir importuojamai produkcijai, nes jos stiprina kiekvieną ES valstybę-narę. Visiškai pripažįstame krikščioniškosios demokratijos kartų solidarumo principą, kuriuo remdamiesi siekiame išsaugoti Lietuvos kalbą (vieną seniausių pasaulyje), tradicijas, papročius ir šios planetos resursus ateities kartoms.
Matant, kad dabartinė valdžia tolsta nuo krikščioniškosios demokratijos idealų, būtina sutelkti visus tradiciškai mąstančius tikinčiuosius ir užtikrinti, kad Lietuvoje būtų išsaugota pagarba žmogaus gyvybei ir šeimai bei sudarytos sąlygos suklestėti kiekvienam žmogui, nepaisant jo gyvenamosios vietos ar socialinio statuso.