Giedrius Surplys. Lietuvos patirtis gali padėti ES spręsti Afganistano krizę

JAV skubotai išvedus pajėgas iš Afganistano ir Talibanui žaibiškai įsitvirtinus Kabule, šios šalies laukia skausmingas sugrįžimas į šariato teisę, o pasaulio – dar viena masinės migracijos banga. Lietuva turėtų imtis lyderystės ruošiantis pabėgėlių srautui iš Afganistano.

Afganistane gyvena 38 mln. žmonių. Priminsiu, kad Talibanas jau valdė šalį lygiai prieš 10 metų, kai įvyko Rugsėjo 11 teroro išpuolis JAV. Tada šalis garsėjo viduramžių papročiais ir absoliučiai suvaržytomis moterų teisėmis. Tuometinė Georgo W. Busho administracija atsekė baisiausio išpuolio JAV istorijoje užsakovus būtent Afganistane ir surengė invaziją bei nuvertė Talibano režimą. Ir štai praėjus 10 metų, dar Donaldo Trumpo administracijai surengus derybas su talibais, JAV kariai paliko Afganistaną. Analitikai prognozavo, kad ryžtingi Talibano kovotojai per 60 arba 90 dienų sudoros silpną teisėtą Afganistano vyriausybę, tačiau tai įvyko per keliskart trumpesnį laiką. Afganistane įsivyravo apokaliptinis chaosas.

Pasirengimas, kuris netrukdo filantropinėms diskusijoms

Matėme pabėgti norinčius žmones, traiškomus Kabulo oro uoste. Matėme iš pakilusio JAV karinio lėktuvo krentančius žmones. Jau girdime pranešimus apie priverstines santuokas ir susidorojimus su tais, kurie rėmė svetimšalių pajėgas. Karštligiškai tebesitęsiant užsienio piliečių ir afganistaniečių, kuriems gresia žaibiškas susidorojimas, evakuaciją iš Afganistano, būtina suplanuoti veiksmus, kad Afganistano krizė turėtų kuo mažiau neigiamų padarinių Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Svarbu pagalvoti ne tik apie galimą masinę pabėgėlių bangą, bet ir apie galinčią atsinaujinti terorizmo grėsmę.

Lietuva, kuri neseniai tapo precedento neturinčios organizuotos migracijos taikiniu, turėtų groti pirmuoju smuiku. Sukaupėme daug taktinės patirties, kaip nuo tikrų ar tariamų pabėgėlių srautų saugoti ilgiausią ES sausumos sieną. Deja, mūsų nebuvo tarp 6 ES šalių, kurios dar rugpjūčio 3 d. pasirašė kreipimąsi į Europos Komisiją dėl situacijos Afganistane. Vokietija, Austrija, Danija, Nyderlandai, Belgija ir Austrija paragino Europos Komisiją ruoštis krizei, galvoti apie pabėgėlių centrų steigimą Afganistano kaimyninėse šalyse ir atkreipti dėmesį į grėsmes ES šalių saugumui.

Tarp ES šalių ir skirtingų politinių grupių vėl įsiplieskė karštos diskusijos, ar turėtume plačiai atverti Europos duris kiekvienam nuskriaustajam, ar turėtume pirmiausia paisyti savų interesų ir priimti tik tuos, kuriems gresia didžiausias pavojus. Manyčiau, kad sprendimai, kuriuos būtina priimti artimiausiu metu, būtų priimtini abiejų pusių šalininkams.

Keturių žingsnių planas

Pirma, ES šalys turi bendradarbiauti parsigabendamos namo savo piliečius ir afganistaniečius, kurie su mumis bendradarbiavo. Skaitėme apie didvyriškas Afganistane dar likusių mūsų karių pastangas gelbėjant žmones Kabulo oro uoste. Būtina palaikyti glaudžius ryšius su ES šalimis, kurios kasdien siunčia lėktuvus į Afganistaną ir veža į Europą po 100 žmonių per dieną.

Antra, kaip jau numato ES užsienio politikos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borellis, turime tučtuojau pradėti derybas su Talibanu dėl žmonių saugumo ir žmogaus teisių užtikrinimo Afganistane. Tai jokiu būdu nereiškia Talibano legitimizavimo. Turime stengtis, kad Afganistane veiklą atnaujintų arba pradėtų visos JTO ir nevyriausybinės žmogaus teisių organizacijos. Kiekvienas šalies aras turi būti pilnai stebimas dėl žmogaus teisių pažeidimų.

Trečia, neišvengiamai prasidėsiantis masinis bėgimas iš Afganistano neturi užklupti mūsų kaip pastaroji migracijos krizė Graikijoje ir Italijoje. Turime išnaudoti visas galimybes derėtis su Afganistano kaimynėmis, pageidautina, atitinkančiomis euroatlantinio saugumo kriterijus, kad ten būtų suteikta saugi užuovėja pabėgėliams iš Afganistano. Turime sukurti mechanizmą, kaip afganistaniečius į ES įleisti organizuotai, kuo daugiau patikrų atlikus už ES ribų. Lietuva galėtų imtis lyderystės įtvirtinant fizinio barjero įrengimą kuo didesnėje ES sausumos sienos dalyje ir prieglobsčio prašymų priėmimą tik tam nustatytose vietose, kaip vieną iš ES saugumo ramsčių. Tik atlikę šiuos veiksmus turime pradėti dalytis, kiek pabėgėlių priims kuri ES valstybė. ES buvo, yra ir bus atvira pabėgėliams, tačiau jos migracijos politika privalo tapti racionali ir labai gerai organizuota.

Ketvirta, būtina įjungti aukščiausią parengties lygį ir darsyk patikrinti ES policijos ir žvalgybos sistemų sąveiką, užkardant teroristinių keršto atakų galimybę.