Pastaruoju metu migracijos sistema yra viešai plakama, lyg viską pralošusi Lietuvos rinktinė. Atsigirsta, kad jautresnių nervų migracijos pareigūnai, kurių atlyginimas prasideda nuo 560 eurų į rankas (turint aukštąjį išsilavinimą), gauna grasinančių žinučių. Todėl nusprendžiau pasigilinti į visuomenės baimes, paaiškinti migracijos politikos viziją ir sugriauti gajausius mitus.
Migracija yra viena iš mano, kaip vidaus reikalų viceministro, kuruojamų sričių. Neįtikėtina, kaip tampriai ji susijusi su kita mano kuruojama sritimi – regionine politika.
Visi sekame, kaip mažėja Lietuvos gyventojų skaičius. Tai kelia rimtas grėsmes:
1. trūksta darbuotojų,
2. mažėja vidaus vartojimas,
3. kuo mažiau gyventojų lieka, tuo brangesnė tampa viešoji infrastruktūra ir viešosios paslaugos.
Turime tris pasirinkimus:
1. Gerinti ekonomines ir socialines sąlygas Lietuvoje, kad mūsiškiai pradėtų grįžti. Operatyvus valdžios ir verslo dialogas ir Vilniun, Kaunan, Marijampolėn, Akmenėn ir į kitas savivaldybes ateinantys investuotojai nuteikia optimistiškai, tačiau verslo plėtrai labiausiai reikia darbuotojų.
2. Gimdyti, gimdyti, gimdyti. Deja, kai kuriuose regionuose, kur itin dominuoja vyresni žmonės, nebelabai yra kam gimdyti.
3. Plačiau atverti duris užsieniečiams.
Jeigu norime greitų rezultatų, trečiasis sprendimas yra neišvengiamas. Ir jis bent kol kas subalansuoja Lietuvos demografinę situaciją: per metus iš Lietuvos išvyksta apie 38 tūkstančius žmonių, o nacionalinių vizų (leidžiančių metus dirbti ar mokytis) ir leidimų gyventi (suteikiančių teisę dirbti ar mokytis dvejus metus) 2017 m. išduota 51 tūkstantis.
Ar atvykėliai neatims darbo vietų ir nenumuš atlyginimų?
Verslininkai, žemdirbiai, merai siunčia aiškius signalus – darbo vietų nebėra iš ko atimti. Šalyje drastiškai trūksta beveik visų specialybių darbuotojų. Tą iliustruoja nesenas detektyvas „Ieškomas gydytojas Ventoje už 1300 eurų“.
Kalbant apie atlyginimus, pasak profsąjungų, užsieniečių įdarbinimas šiandien mažina bendrą atlyginimų lygį. Tą rodo ir statistika – esame tarp pirmaujančių Europos Sąjungoje pagal ekonomikos augimą, tačiau tarp paskutiniųjų pagal atlyginimus. Jeigu kas iš Lietuvos ir gaus Nobelio premiją už išradimus, tai bus mūsų verslas.
Vis dėlto turime suprasti, kad verslas gali emigruoti lygiai taip pat kaip ir darbuotojai. Turime pasikliauti verslo garbės žodžiu, duotu Trišaliame susitarime su Vyriausybe ir profsąjungomis, kad gerėjant verslo sąlygoms, atlyginimai kils ir Lietuva nebus pigios darbo jėgos rojus! Galų gale, pašonėje turime Lenkiją, kuri jau dabar yra įdarbinusi per milijoną ukrainiečių. Taigi užsieniečiai irgi gali rinktis, kurioje šalyje jie gali uždirbti daugiau.
Pasinaudokime tradiciniu Adamo Smitho ekonomikos pavyzdžiu. Tarkime, jūs kepate bandeles. Jūsų samdytas pagalbininkas išvyksta į Norvegiją, o mokėti naujam darbuotojui daugiau Jums neleidžia kukli apyvarta. Lieka arba užsidaryti, arba pasamdyti kepėją iš užsienio šalies. Jis pasirodo esąs puikus kepėjas, ir dirba greitai. Apyvarta ūgteli, atsiranda papildomų lėšų samdyti ir jūsų kaimyną, kuris kepyklėlės klientus vaišina arbata. Jeigu užsieniečius samdo ir kiti jūsų miesto verslininkai, daugiau žmonių ateina pas jus arbatos ir bandelių. Auga paklausa, daugėja pinigų, auga atlyginimas.
Jeigu tradicinė ekonomika jūsų neįtikina, turėtų nuraminti tai, kad įdarbinti užsienietį Lietuvoje galima tik tada, jeigu darbdavys iki tol mėnesį ieškojo darbuotojo Lietuvos piliečio. Nebent užsienietis įtrauktas į trūkstamų profesijų sąrašą (siuvėjai, vairuotojai, laivų korpusų surinkėjai arba statybininkai) arba yra aukštos kvalifikacijos darbuotojas (informacinių technologijų specialistas ir t.t. – iš viso 27 profesijos).
Geriausios legalios imigracijos sąlygos Vidurio-Rytų Europos regione
Tokia Lietuvos migracijos sistemos vizija. Jai pasiekti jau sukurti patrauklūs aukštos kvalifikacijos ir trūkstamų profesijų darbuotojų, startuolių, investuotojų paketai ir greito aptarnavimo langelis Migracijos departamente. O nuo šio sausio – ir patvirtintų įmonių sąrašas. Dabar į jį patekusios virš 70 įmonių (daugiausia – transporto sektoriaus) gali tris metus be papildomų patikrų atsivežti tiek darbuotojų, kiek joms reikia. Į Patvirtintų įmonių sąrašą gali patekti ir statybų, ir gamybos, ir žemės ūkio, ir bet kurio kito sektoriaus įmonės, kurias rekomenduoja asocijuotos verslo struktūros, ir kurios atitinka keturis iš dešimties papildomų kriterijų (pvz., veikia ne trumpiau kaip 3 metus, turi ne mažiau kaip 10 darbuotojų, moka vidutinį sektoriaus atlyginimą ir gauna 500 tūkstančių eurų pajamų).
Šį modelį sukūrėme bendradarbiaudami su Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija ir Investuotojų forumu. Tikimės, kad įsiklausymas į verslo lūkesčius paskatins darbdavius nepiktnaudžiauti atlyginimų dempingu. Šių metų viduryje numatyta Patvirtintų įmonių sąrašo sistemos peržiūra. Įvertinę situaciją darbo rinkoje ir migracijos poveikį atlyginimams, svarstysime apie kelius reguliuoti legalios migracijos srautus į Lietuvą. Analizuojame Europos praktiką ir ieškome Lietuvai naudingiausio kelio: nuo imigrantų kvotų (kaip Estijoje) iki neriboto srauto (kaip Lenkijoje).
Kodėl tiek daug neigiamos informacijos?
Nutarę, kad į užsieniečius Lietuvoje nebežiūrime, kaip kažkada žiūrėjome į Šv. Brunoną, vikingus ar kryžiuočius, turime užtikrinti, kad vizos ir leidimai gyventi (studijuoti, dirbti) Lietuvoje būtų išduodami greitai ir paprastai.
Tačiau susiduriame su keblumu. Atvykstančiųjų į Lietuvą srautas pernai padvigubėjo. Migracijos sistema patiria spaudimą kuo greičiau išduoti vizas ir leidimus gyventi, o šalia darbdavių, kurie dėl trūkstamų darbuotojų kasdien patiria daugiau nei 100 tūkstančių eurų nuostolį (vežėjų asociacijos „Linava“ teigimu), veikia migracijos industrija, kur prekiaujama kvietimais, įdarbinimu fiktyviose, keliuose kvadratiniuose metruose neva veikiančiose įmonėse.
Tiek kurti pridėtinę vertę atvykstantys žmonės, tiek tie, kurie net neplanuoja Lietuvoje dirbti, aptarnaujami tose pačiose eilėse. Pastarieji, gavę teisę legaliai būti Šengeno erdvėje, užsiima veikla, nieko bendro neturinčia su legaliu verslu, skursta tapę prekybos žmonėmis aukomis, arba pranyksta Vakarų Europoje.
Norėdami greičiau aptarnauti rimtus ir skaidrius verslus, į Lietuvą atvykstančius talentus ir sąžiningus darbuotojus, aktyviai ėmėmės mėžti sistemą. Atliepdami rimto ir skaidraus verslo lūkesčius, siekiame supaprastinti migracijos sistemą tiems, kurie iš tiesų kuria pridėtinę vertę, ir padaryti ją ne tokią draugišką užsiimantiems fiktyvia veikla.
Pernai panaikinta daugiau kaip 5 tūkstančių leidimų būti Lietuvoje. Tai – daugiau nei dvigubai daugiau nei 2016 m. Virš 5 tūkstančių užsieniečių pernai iš viso neįleisti į šalį. Ir čia turime dar vieną keblumą. Kiekvienas užsienietis, kurio neįsileidžiame arba pareikalaujame išvykti, turi teisę skųstis teismui. 90 procentų Migracijos departamentų sprendimų teismas pripažįsta teisingais. Galiausiai, tapo madinga teisingumo ieškoti graudžiai papasakojus savo istoriją žurnalistams ar skundžiantis Vidaus reikalų ministerijos vadovybei.
Deja, dažnai pasisiūlius atvykti į besiskundžiančią įmonę pasižiūrėti, kuo ji užsiima, nuskriaustasis nebereaguoja. Toli gražu ne kiekvienas besiskundžiantis yra šventasis, bet žinia apie jo skriaudą sklinda plačiai, kaip apie Šv. Brunoną.
Tobulėti yra kur, ir mes tą suprantame
Tik šių metų sausį pasiekėme, kad prašymus gauti vizą būtų galima pateikti elektroninėje erdvėje. Pervedame į elektroninę erdvę vis daugiau paslaugų (pvz., išankstinę registraciją). Diegiame duomenų sistemą, kur bus galima akimirksniu patikrinti visą informaciją apie užsieniečius, tačiau užtruksime iki 2020 metų (dėl ES investicijų reikalavimų, viešųjų pirkimų ir sudėtingos sistemos diegimo).
Dirbame su bereikalingų biurokratinių funkcijų atsisakymu, kad klientai būtų aptarnaujami greičiau.
Rimtai imamės klientų aptarnavimo gerinimo, nes daugelis žmonių skundžiasi negalintys prisiskambinti į Migracijos departamentą ar Policijos migracijos tarnybas. Pasitaiko nemalonaus aptarnavimo atvejų. Siekiame, kad migracijos pareigūnai pateiktų sudėtingą teisinę informaciją suprantamai ir maloniai.
Migracijos departamentui iškelti uždaviniai visus sprendimus priimti laiku, operatyviau ir kūrybiškiau spręsti elementarius vadybos iššūkius.
Norime iki 2020 m. migraciją paversti elitine, valstybės įvaizdį gerinančia tarnyba. Kantrybės! Mes sutvarkysim.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.