Giedrius Surplys. Pasaulis dega. Kaip Lietuvos užsienio politika atrodo nuvalius grimą

Pradėsiu nuo anekdoto. Neseniai susitikę Kalifornijoje JAV ir Kinijos prezidentai susiginčijo, kuris iš jų yra pats galingiausias. Atmosfera įkaito, įtampa persmelkė visą pasaulį, taigi 9–10 metų berniukas pasiūlė: paklauskite dirbtinio intelekto, jis juk viską žino. JAV ir Kinijos lyderiai taip ir padarė – užsidarė tamsiame kambaryje, susikaupė ir kreipėsi į dirbtinį intelektą: kas yra galingiausias pasaulio žmogus?.. Ne, tai nebuvo Chuckas Norrisas! Po minutės abu prezidentai išėjo iš tamsaus kambario visiškai nusiminę. „Nagi?.. – smalsiai sužiuro į juos berniukas. – Kas?..“ JAV ir Kinijos lyderiai vienu metu pakėlė akis ir paklausė: „Kas yra Gabrielius Landsbergis?“

Stebime pasaulio, kokį pažįstame, pokyčius

Tai tiek pakilios nuotaikos. Ir tai, deja, tik anekdotas. Jeigu reikėtų vienu žodžiu apibūdinti dabartinę planetos būklę, turbūt geriausiai tiktų veiksmažodis: dega. Pasaulio valstybės ir kvazivalstybiniai dariniai vis dažniau konfliktus sprendžia pasitelkę ginklus. Ir kaitriausiai konfliktų liepsna, deja, svilina Europą ir jos kaimynystę. 2020 m. įvyko Azerbaidžano ir Armėnijos karas dėl Kalnų Karabacho ir eiliniai suklastoti prezidento rinkimai Baltarusijoje. Įprasta Aliaksandro Lukašenkos „pakazucha“ baigėsi masinėmis represijomis prieš taikiai protestuojančius žmones ir migrantų ataka prieš Lietuvą. 2022 m. vasario 24 d. Rusija užpuolė niekuo neprasikaltusią Ukrainą. Europa prisiminė, kas yra sugriauti miestai, masinės kapavietės ir išprievartauti lavonai, už nugarų surištomis rankomis.
Paskui visa grandinė kruvinų pilietinių karų nusirito per Šiaurinę Afriką, o pastaruoju metu teroristinė organizacija „Hamas“ įvykdė dar neregėto žiaurumo išpuolį Izraelyje, pjaudama galvas kūdikiams ir išniekindama ištisas šeimas. Šalia to dar turime užšaldytus konfliktus Moldovoje (Padniestrėje), Sakartvele (Abchazijoje ir Pietų Osetijoje), bet kada galintį išsprogti Balkanų katilą ir 4 milijonus pabėgėlių, besiglaudžiančių Turkijoje įrengtose pabėgėlių stovyklose. Milijonai pabėgėlių dar gali plūstelti iš Palestinos ir Afrikos. Įtampa pasaulyje yra įkaitusi iki neregėtos temperatūros.

Tiksliai paaiškinti, kodėl keičiasi pasaulio tvarka, turbūt galės tik istorikai po kelių dešimtmečių. Bet galima numanyti, kad įtakos tam turėjo trys pagrindiniai veiksniai:

1. Visą pasaulį sustabdžiusi ir sujaukusi „Covid-19“ pandemija. Ji sutraukė gamybos ir prekybos grandines, uždarė žmones į psichologiškai žlugdančią izoliaciją, supriešino visuomenes ir pastūmėjo nužmogintų technologinių procesų laviną.
2. JAV kaip pasaulio policininko vaidmens susilpnėjimas. Neprognozuojamą „America First“ Donaldą Trumpą, kuris pasitraukė iš visų įmanomų tarptautinių susitarimų, išskyrus NATO, pakeitė „Dėdė Joe“ Bidenas, kurio kadencijos pradžioje pamatėme simbolinį JAV sprukimą iš Afganistano ir kuris, deja, taip ir nesuvienijo susiskaldžiusios Amerikos.
3. Aktyvūs Rusijos, Kinijos ir Irano veiksmai, siekiant nusverti pasaulio galios pusiausvyrą į savo pusę. Iš kur pasklido „Covid-19“? Iš Kinijos. Iš kur mes kaip pašėlę pirkome apsaugos nuo „Covid-19“ priemones? Iš Kinijos. Kieno „Wagner“ kariavo „laisvės karus“ Afrikoje? Rusijos. Kieno raketos buvo naudojamos apšaudant Izraelį? Irano. Kam mes atiduodame savo duomenis, naudodamiesi „Huawei“ ar „TikTok“? Kinijos vyriausybei. Kas darė įtaką JAV rinkimams per JAV įmonę „Facebook“? Rusija. Ir t. t.

Drįsčiau tik įsiterpti, kad Rusija ir Iranas, pradėdami brutalius atvirus konfliktus Ukrainoje ir Izraelyje, apsiskaičiavo ir nuvertino Ukrainos bei Izraelio galią ir Vakarų vienybę.

Lietuva apie save galvoja geriau, nei apie ją galvoja kiti

Tokiame įkaitusiame pasaulyje didžiausias rūpestis – kaip sugrąžinti taiką. Būtent todėl JAV prezidentas Joe Bidenas nieku gyvu nesutiko pakviesti Ukrainos į NATO. Jis bijo, kad tada Rusija pradėtų III pasaulinį karą. Aš nesutinku su šiuo požiūriu, tačiau ne aš pilotuočiau F35 naikintuvą, jei kiltų Armagedonas tarp NATO ir Rusijos, Irano, Šiaurės Korėjos. Ne Lietuva nulemtų branduolinio karo baigtį. Ne Lietuvos karių žūtų daugiausia. Būtent todėl JAV prezidentas, užsienio reikalų sekretorius ir gynybos sekretorius bei Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vadovai lėkė į Izraelį ir aplinkines Arabų šalis po „Hamas“ terorizmo akto. Būtent todėl Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įtraukė Kiniją kaip labai svarbią veikėją į savo taikos planą. Būtent todėl JAV ir ES lyderiai atnaujino reguliarius susitikimus su Kinija. Ir J. Bideno bei Si Dzinpingo susitikimas ką tik iš tiesų įvyko Kalifornijoje. Kad būtų išsaugota taika. Įtakos sferomis paskui jau kažkaip pasidalysime, dėl vertybių kažkaip išsiaiškinsim.

O tuo metu Lietuvos Seimo Pirmininkė su verslo delegacija suskraidė į Taivaną. Nesvarbu, kad toks formatas, kai verslo delegaciją lydi Parlamento vadovas, yra labai neįprastas diplomatinėje praktikoje. Ir nesvarbu, kad nei mūsų NATO sąjungininkai, nei oficialusis Pekinas, nei pats oficialusis Taipėjus, kur tuoj įvyks svarbūs prezidento ir parlamento rinkimai, šiuo metu nenori jokios papildomos alyvos į įkaitusio pasaulio ugnį. Seimo Pirmininkė buvo garsiai prisižadėjusi, kad suorganizuos keleto ES šalių parlamentų pirmininkų vizitą į Taipėjų, deja, vyko viena. O Lietuvos valdantieji buvo prižadėję, esą drąsiu (ar kvailu) Lietuvos pavyzdžiu paseks daugiau valstybių – pamatysime daugiau „Taivaniečių“ atstovybių pasaulyje. Deja, ir čia likome vieni, unikalūs ir... nepatikimi. Kai planetai taip reikia nuspėjamumo ir sugrįžimo prie taikaus nesutarimų ir konfliktų sprendimo.

Atrodo, pamokėlę apie komandinį žaidimą įtemptu metu gavo Lietuvos užsienio reikalų ministras, staiga pakeitęs plokštelę ir pradėjęs pasakoti apie tai, kaip Lietuva jau kuris laikas kalbasi su Kinija. Jis netgi atsisakė susitikti su Lietuvoje viešėjusiu Taivano užsienio reikalų ministru, motyvuodamas, kad Lietuva ir Taivanas neturi diplomatinių santykių, todėl vykdomosios valdžios atstovai nesutikinėja. O kodėl tada susitikinėja viceministrai? O kodėl tada Taivano užsienio reikalų ministras visgi atvyko į Lietuvą? Paimprovizuoti?.. Ar susitikti su mūsų Seimo Pirmininke, su kuria ką tik jau buvo susitikęs Taipėjuje?

2023 m. vasarą, prieš pat NATO Viršūnių susitikimą Vilniuje, GMF fondas 14-oje NATO šalių atliko išsamų kasmetinį visuomenės nuomonės tyrimą „Transatlantinės kryptys. Visuomenių nuomonė besikeičiančios pasaulio tvarkos metu“. Tarp 14-os NATO narių, kurių gyventojai buvo apklausti, patekome ir mes, lietuviai. Nenuostabu, kad patys save įvertinome kaip labai patikimus tarptautinius partnerius. Deja, kitų šalių piliečiai taip nemanė. Pabrėšiu – apklausos buvo vykdomos prieš pat NATO Viršūnių susitikimą Vilniuje. Taigi tikrai negalime sakyti, kad tuo metu Lietuva buvo menkai girdima ar žinoma. Patikimiausiais partneriais, jei jums įdomu, laikoma Kanada, Vokietija ir Švedija. Lietuva – apie viduriuką. Taigi galvojame apie save daug geriau, nei apie mus galvoja mūsų sąjungininkai.

Išsamias tokio neatitikimo priežastis galėtų pateikti gilesnė analizė, tačiau akivaizdu, kad prie mūsų patikimumo neprisidėjo nei šuoliavimas su vienišu kalaviju prieš Kiniją, nei nuolatiniai Prezidento, užsienio reikalų ministro ir Premjerės ginčai užsienio politikos srityje, nei pačių konservatorių tarpusavio rietenos dėl Baltarusijos trąšų, Kaliningrado tranzito ar vokiečių brigados.

Jei leidžiame sau būti nepatikimiems, turbūt esame pasiruošę gintis

Deja, ir šioje srityje derėtų pasitrinti akis ir pergalvoti, ar tikrai ne per gerai apie save galvojame. Dabartinis krašto apsaugos ministras ir dabartinis Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas akivaizdžiai skirtingai įsivaizduoja krašto gynybą. Ne kartą jiedu, tos pačios Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai, santykius aiškinosi pakeltu tonu per spaudą. Priminsiu, šie nesutarimai vyksta ne taikos metu! Už kelių šimtų kilometrų nuo Lietuvos dabar vyksta karas, o prie mūsų sienų dabar gyvena neprognozuojamas A. Lukašenka su atomine bomba.

Neseniai pasiekėme partijų susitarimą dėl krašto gynybos. Deja, tą susitarimą skirtingai skaito valdantieji konservatoriai ir valdantieji liberalai, o partija Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iš viso pasitraukė iš susitarimo. Dar kartą priminsiu, karo metu.

Partijų susitarimą dėl užsienio politikos palaidojome dar negimusį. Valdantieji, išmušę susitarimo iniciatyvą iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Prezidento, taip ir nesugebėjo sutelkti partijų vieningai užsienio politikai.

Vidaus reikalų ministerija nepajėgė įrengti slėptuvių, kurių taip reikėtų oro antskrydžių metu. Ar jūs žinote, kur slėptumėtės, jeigu išgirstumėte kaukiant pavojaus sirenas? Pasidomėkite. Apsilankykite labai svarbioje interneto svetainėje: lt72.lt.

Galiausiai, yra toks dalykas kaip minkštasis saugumas. Jo ašis – pačių mūsų, Lietuvos piliečių, pasitikėjimas savo valstybe. Norėtųsi, kad jis stiprėtų, tačiau gyvename valstybėje, kur lėtėjant ekonomikai, norima kelti mokesčius, maistas – brangiausias, atlyginimai – prie mažesnių, paskolų palūkanos – dvigubai didesnės nei ES vidurkis, valstybinės elektros įmonės apskaičiuoja savo klientus, o pagautos už rankos, pažada viską grąžinti... per 15 metų.

Dabartiniai valdantieji labai šviesiomis spalvomis piešė mūsų eksporto reorientaciją į demokratines rinkas. Deja... „Per 2023 m. pirmąjį pusmetį reeksporto vertė į Rusiją šiek tiek sumažėjo (−33,5 mln. eurų), tačiau labai išaugo į Baltarusiją (542 mln. eurų), Vidurio Azijos šalis – Kazachstaną (193,4 mln. eurų), Kirgiziją (251,6 mln. eurų), Uzbekistaną (82 mln. eurų), taip pat į Turkiją (74,4 mln. eurų), Armėniją (66,5 mln. eurų) ir Sakartvelą (51,7 mln. eurų). Taigi, 2023 m. pirmąjį pusmetį, teigiamą įtaką bendrojo Lietuvos eksporto vertės kaitai darė prekių, kurios buvo nukreipta į šalis, per kurias sankcionuotos prekės patenka į Rusijos rinką, reeksporto raida“. Tai – citata iš valstybinės VšĮ Inovacijų agentūros ataskaitos. Beje, per pirmąjį šių metų pusmetį importas iš Kinijos išaugo net 4 kartus! Tokie ekonominiai viražai turbūt irgi daug pasako apie Lietuvos kaip garsiai beatodairiškai už vertybes pasisakančios tarptautinės partnerės „patikimumą“. Arba dvigubą dugną. Arba dugno nebuvimą.

Kad perskaitę šį straipsnį, neliktumėte su kartėlio prieskoniu burnoje, pabaigai – dar vienas anekdotas. „Tai štai kodėl „Iphone“ klaviatūroje nėra lietuviškų raidžių!“ – pagalvojo kovotojas prieš Kiniją Matas Maldeikis, pažiūrėjęs į „Iphone“ nugarėlę ir perskaitę užrašą: „Made in China“.

„Viešpatie, suteik man ramybės, kad galėčiau susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, drąsos pakeisti tai, ką galiu pakeisti, ir išminties, kad pajusčiau skirtumą“. Epiktetas

Sveikintina žinoti, kokio pasaulio tu norėtum. Tačiau reikėtų suprasti, kad realybė yra kur kas sudėtingesnė. Todėl niekada ne vėlu pradėti elgtis nuosekliai, paskaičiuoti bent porą ėjimų į priekį ir kalbėtis, kalbėtis, kalbėtis su savo sąjungininkais. Nes pasaulis dega.