Giedrius Surplys. Taigi visi viską supranta! Kodėl niekas nieko nedaro?

Tokiais žodžiais į mane vakar kreipėsi vienas verslininkas. Jis turėjo omenyje tai, kad baigia sugriūti keliai, švietimas, medicina; vienu metu trūksta ir darbo vietų, ir darbuotojų; auga ir gyvenančiųjų ties skurdo riba skaičius, ir indėliuose laikoma milijardų suma; kyla maisto kainos, bet ūkininkai negali pragyventi, o restoranai bankrutuoja; demokratiškai vyksta rinkimai, bet politikai nieko negali padaryti.

Įvardyčiau tris priežastis, kodėl Lietuva yra užsisukusi pažangos imitavimo rate, ir pateiksiu gerbiamiems skaitytojams tris kritinius klausimus, kurie padės įvertinti politikoje norinčių dalyvauti kandidatų pasirengimą valdyti šią valstybę.

Tie, kurie rašo partijų programas, žino, kad jose būtinai reikia paminėti tam tikras frazes. Pateikiu jums skaičius, kiek kartų savo Seimo rinkimų programose populiariausias frazes paminėjo populiariausios septynios partijos: mano Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos socialademokratų partija (LSDP), Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), „Nemuno aušra“ (NA), Demokratų Sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL), Liberalų sąjūdis (LS) ir Laisvės partija (LP).

Taigi:

• saugumas ir gynyba (LVŽS paminėjo 55 kartus, LSDP – 68, TS-LKD – 65, NA – 3, DSVL – 35, LS – 134, LP – 172 kartus);

• švietimas (LVŽS paminėjo 49 kartus, LSDP – 39, TS-LKD – 16, NA – 2, DSVL – 21, LS – 75, LP – 110 kartų);

• sveikata (LVŽS paminėjo 101 kartą, LSDP – 81, TS-LKD – 35, NA – 5, DSVL – 53, LS – 115, LP – 194 kartų);

• infrastruktūra (LVŽS paminėjo 36 kartus, LSDP – 30, TS-LKD – 15, NA – 1, DSVL – 14, LS – 47, LP – 37 kartus);

• šeima (LVŽS paminėjo 53 kartus, LSDP – 26, TS-LKD – 22, NA – 6, DSVL – 20, LS – 37, LP – 94 kartus);

• kultūra (LVŽS paminėjo 58 kartus, LSDP – 72, TS-LKD – 24, NA – 6, DSVL – 38, LS – 131, LP – 140 kartų);

• klimato kaita (LVŽS paminėjo 5 kartus, LSDP – 6, TS-LKD – 2, NA – 0, DSVL – 12, LS – 21, LP – 38 kartus);

• senjorai ir pensininkai (LVŽS paminėjo 23 kartus, LSDP – 33, TS-LKD – 12, NA – 2, DSVL – 25, LS – 41, LP – 94 kartus);

• verslas (LVŽS paminėjo 31 kartą, LSDP – 31, TS-LKD – 13, NA – 1, DSVL – 37, LS – 93, LP – 166 kartus);

• žemės ūkis ir ūkininkai (LVŽS paminėjo 77 kartus, LSDP – 42, TS-LKD – 18, NA – 2, DSVL – 8, LS – 105, LP – 56 kartus);

• na, ir būtinai – regionai (LVŽS paminėjo 53 kartus, LSDP – 27, TS-LKD – 18, NA – 4, DSVL – 23, LS – 51, LP – 66 kartus).

Prioritetai. Kokie jūsų prioritetai?

Anekdotinė visų politinių agitacijų frazė yra tokia: „Mes sumažinsime visus mokesčius ir padidinsime visas išmokas“. Suprantama, kad politinės partijos, kurios ruošiasi formuoti Vyriausybę ir rūpintis visomis valstybės valdymo sritimis, turi turėti idėjų visose iš jų, tačiau žinome, kad valstybės ištekliai yra riboti. Todėl kiekvieno politiko, su kuriuo norėtumėte rimtai padiskutuoti apie Lietuvos ateitį, drąsiai galite paklausti: kokie jo ir jo atstovaujamos jėgos prioritetai?

Pagal apibrėžimą, politika yra ribotų resursų padalijimo neribotiems žmonių poreikiams menas. Žinome, kad turime investuoti į savo gynybą, daryti mokytojo profesiją prestižine, užtikrinti pakankamą gydytojų ir slaugytojų skaičių. Eilėje laukia žvyrkeliai, tiltai ir Molėtų plentas. Viskam pinigų neužteksime. Taigi... kokie prioritetai?

Jeigu sudėliotume mano čia išvardytus septynių populiariausių partijų populiariausius prioritetus pagal tai, kaip dažnai jos juos mini savo rinkimų programose, gautume tokias prioritetų eiles:

• LVŽS: sveikata (paminėta 101 kartą), žemės ūkis ir ūkininkai (77), kultūra (58), saugumas ir gynyba (55), šeima (53), regionai (53), švietimas (49), infrastruktūra (36), verslas (31), senjorai ir pensininkai (23), klimato kaita (5);

• LSDP: sveikata (paminėta 81 kartą), kultūra (72), saugumas ir gynyba (68), žemės ūkis ir ūkininkai (42), švietimas (39), senjorai ir pensininkai (33), verslas (31), infrastruktūra (30), regionai (27), šeima (26), klimato kaita (6);

• TS-LKD: saugumas ir gynyba (paminėti 65 kartus), sveikata (35), kultūra (24), šeima (22), žemės ūkis ir ūkininkai (18), regionai (18), švietimas (16), infrastruktūra (15), verslas (13), senjorai ir pensininkai (12), klimato kaita (2);

• NA: kultūra (paminėta 6 kartus), šeima (6), sveikata (5), regionai (4), senjorai ir pensininkai (2), saugumas ir gynyba (3), žemės ūkis ir ūkininkai (2), švietimas (2), infrastruktūra (1), verslas (1), klimato kaita (0);

• DSVL: sveikata (paminėta 53 kartus), kultūra (38), verslas (37), saugumas ir gynyba (35), senjorai ir pensininkai (25), regionai (23), švietimas (21), šeima (20), infrastruktūra (14), klimato kaita (12), žemės ūkis ir ūkininkai (8);

• LS: saugumas ir gynyba (paminėti 134 kartus), kultūra (131), sveikata (115), šeima (37), žemės ūkis ir ūkininkai (105), regionai (51), švietimas (75), infrastruktūra (47), verslas (93), senjorai ir pensininkai (41), klimato kaita (21);

• LP: sveikata (paminėta 194 kartus), saugumas ir gynyba (172), verslas (166), kultūra (140), švietimas (110), šeima (94), senjorai ir pensininkai (94), regionai (66), žemės ūkis ir ūkininkai (56), klimato kaita (38), infrastruktūra (37).

Matome, kad beveik visos partijos itin aukštai kotiruoja saugumą ir gynybą, sveikatą ir kultūrą. Galbūt būsimasis Seimas galėtų susitarti, kad artimiausius ketverius metus prioritetą ir didžiąją dalį lėšų skiriame būtent šioms sritims? Nors mano prioritetai būtų saugumas ir gynyba, sveikata, švietimas, verslas ir infrastruktūra (keliai).

Galbūt galime sutarti dėl trijų-penkių kitų sričių, bet padarome proveržį, o tada imsimės kitų valstybės iššūkių? Nes jeigu vėl tą patį biudžeto pyragą padalysime toms pačioms niolikai sričių, nepasieksime jokio proveržio.

Beje, tikrai įdomu, kad pagal paminėjimą programose, žemai atsidūrė švietimas ir klimato kaita.

Tęstinumas. Kokius gerus savo pirmtakų darbus tęsite?

Kiekvienas žmogus siekia pripažinimo ir nori save įprasminti. Ne išimtis ir mes, politikai. Deja, kartais (tiksliau – dažniausiai) priveda prie žalingų pasekmių Lietuvai. Kiekviena nauja valdžia būtinai sukritikuos ir sustabdys reformas, kurias pradėjo buvę valdantieji. Kiekvienas naujas ministras būtinai pasidės į stalčių buvusio ministro žaliąsias ir baltąsias knygas ir pradės rašyti savo baltąsias ir žaliąsias. Neretai su tais pačiais ministerijos darbuotojais, tais pačiais socialiniais partneriais ir tais pačiais konsultantais.

To rezultatas – mūsų vargšai mokytojai, mokiniai ir šių tėvai nespėja vytis naujausių metodikų ir reikalavimų, ūkininkai keturpėsčiomis vykdo naujus deklaravimo ir žurnalų pildymo nurodymus, o verslininkai bando susigaudyti reguliavimų džiunglėse. Lietuva – drąsi šalis. Ir nekantri. Mes reformas kuriame lengvai, tik įgyvendiname jas sunkiai. Pritrūksta kantrybės. Net neįpusėjus švietimo, sveikatos ar dar kokios reformos, prasideda nauja.

Kad užkirstume tam kelią, pastaruoju metu itin pamėgome partijų susitarimų žanrą. Gynybos srityje, švietimo srityje, regioninės politikos srityje. Bandėme net susitarti dėl miškų ir dėl užsienio politikos, bet nepavyko. Bet šie susitarimai, kurių tikslas – kad politikos tvertų ne vieną kadenciją – subliūkšta dar toje pačioje kadencijoje. Mūsų partijos greitos pasirašyti, bet greitos ir nesilaikyti susitarimų. Pacta ne sunt servanta.

Politikai, biurokratai, prievaizdai ir rinkėjai pluša išsijuosę demokratijos procese, tik valstybė neprogresuoja. Du žingsniai pirmyn, trys – atgal.

Taigi klausimas politikams: kokius savo pirmtakų darbus tęsite?

Tarimasis. Su kuo tarsitės dėl būtinų darbų?

Galiausiai, mes, politikai, turime suprasti, kad nesame visažiniai. Taip, daugumos partijų sudėtyje – profesoriai ir mokslų daktarai, o kai kurios netgi turi akademikų, bet priiminėti sprendimus švietimo srityje be pedagogų, medicinoje be medikų, teisėsaugoje be pareigūnų, versle be verslininkų, o žemės ūkyje be ūkininkų yra ne tik buka, bet ir nusikalstama.

Pastaraisiais metais atsirado mada baimę ar nenorą tartis su bendruomene pridengti „pilotiniais projektais“. Pavyzdžiui, taip kažkada buvo leista savivaldybėms pačioms nuspręsti, kam mokėti pašalpas, o kam ne. Tai buvo puikus sprendimas. Savivaldybės puikiai žinojo ir matė, kam pašalpų tikrai reikia, o kas jomis piktnaudžiauja dirbdamas nelegaliai ar tiesiog tingėdamas. Deja, „pilotas“ žlugo, kai valstybė pamatė, kiek daug pinigų savivaldybės sutaupė.

Bet kuriuo atveju, bet kokie bandomieji projektai turi prasidėti tik susitarus su atitinkama bendruomene dėl planuojamos reformos tikslingumo.

Todėl kiekvieno politiko dera paklausti, su kuo tarsitės dėl būtinų darbų?

Brangūs skaitytojai, dar turite vieną dieną užduoti šiuos klausimus gatvėje, socialiniuose tinkluose ar demokratinėse platformose sutiktiems kandidatams į Seimą.