Valdant svarbius procesus politikoje, versle ar kitose srityse, būtina matuoti įvairaus lygio pasiekimus. Taip sužinome, ar veikėme teisingai, ar protingai panaudojome pinigus. Projektų valdymo teorijoje vertinama, kokie produktai (pvz., išspausdintų knygų skaičius), rezultatai (pvz., žmonių, kurie pradėjo rūšiuoti atliekas, skaičius) ar pokyčiai (pvz., sumažėjusi Nemuno tarša) yra pasiekti, pasibaigus projektui. Žinoma, valstybės valdymas yra labai daugialypis ir sudėtingas procesas, tačiau ir čia būtina vertinti, kaip veiksmingai veikia valdžia. Praėjus keturiems metams nuo 2016 m. rinkimų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) gali drąsiai atsiskaityti Lietuvos žmonėms už 2016 m. suteiktą pasitikėjimą.
2020 m. Seimo rinkimų agitacijoje LVŽS pristatytų ne tik nuveiktus darbus, bet ir sukeltus 3 reikšmingus pokyčius.
Lietuvos verslo sąlygos – pasaulio elite
Lietuva užima aukščiausią kada nors turėtą vietą Pasaulio banko Doing Business indekse. Pagal verslo sąlygas esame 11-oje vietoje ir lenkiame Estiją, Lenkiją, Suomiją ir Vokietiją. LVŽS kadencijos pradžioje Lietuva buvo tik 21 vietoje.
2018 m. tapome turtingiausias ir pažangiausias pasaulio valstybes vienijančios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) nariais.
Sutelktomis valstybės institucijų ir verslo pastangomis sulaukėme didžiausių investicijų per 15 metų: „Continental“ investavo 95 mln. eurų į gamyklą Kaune. Darbo vietas kuria „Hollister“, „Hella“, „Vakarų medienos grupė“, „Dovista“. Pagaliau pasikeitė tendencija, kad visos investicijos keliauja į Vilnių. Dauguma darbo vietų dabar sukuriama regionuose, o ne Vilniuje. Kaime sudarytos puikios sąlygos pasinaudoti ES lėšomis pradedant nedidelius versliukus.
Dėl ekonomikos augimo ir dėl mokesčių reformos, vidutinis atlyginimas nuo 2016 m. pakilo penktadaliu (181 euru per mėnesį). Vidutinis gydytojo atlyginimas pakilo trečdaliu (788 eurais per mėnesį), o mokytojo atlyginimas – net 43 proc. (609 eurais per mėnesį).
Lietuvos ekonomika parodė savo gerą sveikatą ir COVID-19 krizės akivaizdoje. Jos smukimas buvo dvigubai mažesnis, nei prognozuota. O fiksuojamame ūkio atsigavime grėsmingą lėtą „U“ kreivę pakeitė greitai į viršų šaunanti „V“.
Pagaliau sumažėjo skurstančiųjų procentas
2020 m. pirmąkart užfiksuotas skurdo lygio sumažėjimas Lietuvoje. Skurdo rizika mažėjo visose amžiaus grupėse, tačiau didžiausias pokytis – tarp senjorų. Tai – 2016 m. pradėtų sisteminių pokyčių padarinys.
Nuo LVŽS kadencijos pradžios senatvės pensija Lietuvoje pakilo ketvirtadaliu (89 eurais per mėnesį). Panaikinome beveik 4 mlrd. eurų SODROS biudžeto deficitą ir kaupiame rezervą pensijų didinimui.
Skyrėme vaiko pinigus visiems 516 tūkstančių Lietuvos vaikų, nepriklausomai nuo to, kiek uždirba jų tėvai. Pagerbėme tėvystę įvesdami „Šeimos kortelę“ gausioms šeimoms.
Skiriant socialinę paramą į šeimos pajamas pradėti nebeįskaityti vaiko pinigai ir dalis darbo pajamų.
15 proc. sumažėjo priemokos už kompensuojamus vaistus. Sulaukusiems 75-ų metų nuo 2020 metų vidurio kompensuojamieji vaistai yra nemokami.
Sutvirtinome kertinį Lietuvos saugumo ramstį
Lietuva pirmą kartą skyrė 2 proc. BVP krašto gynybai ir už tai yra nuolat giriama JAV prezidento. NATO vykdo svarbias pratybas ir užtikrina nuolatinį pajėgų buvimą Lietuvoje, taip demonstruodama savo stiprų įsipareigojimą reaguoti agresijos atveju.
Tačiau svarbiausias kiekvienos valstybės saugumo veiksnys yra jos piliečių pagarba ir įsipareigojimas savo šaliai. Ne tankai ir automatai, o žmonių pasitenkinimas savo valstybe yra pirmutinė jos sėkmingos gynybos sąlyga. Džiaugiamės, kad stiprėja Lietuvos piliečių tikėjimas Valstybės perspektyvomis. „Žmogaus studijų centro“ jau 12 metų atliekama kasmetinė reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad 2019 m. net 72 proc. lietuvių jautėsi laimingi. Tai – aukščiausias pasiekimas nuo 2008 m.!
Dėl gerėjančios ekonomikos, šeimos politikos ir regioninės politikos priemonių bei kitų faktorių 2019 m. Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo pirmą kartą po 28 metų! Į Lietuvą gyventi atvyko 8000 žmonių daugiau, nei išvyko (galime sakyti, kad susigrąžinome Varėnos dydžio miestą).
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, alkoholio suvartojimas Lietuvoje yra mažiausias per dešimtmetį. Ryškiai mažėja alkoholio sukeliamų susirgimų skaičius. Tai leidžia viltis, kad gerės mūsų visuomenės sveikata ir ilgės gyvenimo trukmė. To siekiame aibe sveikatinimo programų, kurių tikslas – kuo daugiau dėmesio skirti sveikatinimui (ligų profilaktikai).
Galiausiai, visus abejojančius, ar esame pilietiški, ar gintume valstybę, jei užpultų priešas, užčiaupė COVID-19 krizės metu pademonstruotas žmonių aktyvumas, savanorystė, pagalba vienas kitam ir valstybei, ko pasekoje sėkmingai įveikėme pirmąją viruso bangą. OECD duomenimis, Lietuva užėmė 4 vietą pagal pandemijos suvaldymo sėkmingumą.
Įvardytos geros tendencijos verčia nesustoti vietoje ir neužmigti ant laurų. Esame numatę svarbius darbus, kuriuos būtina tęsti, kad valstybė vėl būtų arti kiekvieno žmogaus ir neužklimptų stagnacijoje.
Viskas, ko prašome šiuose Seimo rinkimuose, – tai jūsų leidimas tęsti pradėtus darbus.