Gintarė Skaistė, Laurynas Kasčiūnas. Ko nenori girdėti ministras Kukuraitis?

Matydami augantį pensinio amžiaus žmonių, o ypač vienišų pensininkų, santykinio skurdo lygį, viltingai žvelgėme į Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą. Ir ypač jo punktą „Vienišo pensinio amžiaus asmens paramos sistemos sukūrimas“, pagal kurį našlių pensijos būtų pakeistos išmokomis vienišiems asmenims. Sistemą planuota sukurti 2019 metų II ketvirtį.

Tačiau praėjus nustatytam terminui, sunki vienišų žmonių situacija ministrui L. Kukuraičiui pradėjo atrodyti kitaip. Priminus apie pažadėtą darbą, gavome atsakymą, jog vienišų pensinio amžiaus asmenų paramos sistema nebebus kuriama. Toks atsakas, švelniai tariant, gerokai nustebino.

Atrodo, kad ministras užsisėdėjęs šiltoje kėdėje, nebemato realios nerimą keliančios situacijos. „Eurostat“ duomenimis, Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal pensininkų skurdo lygio augimą. Nuo 2015 metų pensininkų skurdo lygis mūsų šalyje išaugo nuo 27,6 proc. iki 41,7 proc. Taigi, Lietuvoje pensininkų skurdas yra beveik 3 kartus didesnis nei ES vidurkis – 14,9 proc. Vienišus asmenis, kaip ypatingai pažeidžiamą visuomenės grupę išskiria ir Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. Jų duomenimis, vienišų žmonių tarpe skurdo lygis viršija 50 proc.

Ministrui L. Kukuraičiui išsižadėjus savo Vyriausybės pažadų, nusprendėme iniciatyvos imtis patys. Parengėme ir Seimui pateikėme įstatymų projektus, sukuriančius vienišų pensinio amžiaus asmenų paramos sistemą. Pasiūlėme į paramos sistemą įtraukti ne tik našlius, bet visus vienišus pensininkus ir nustatyti didesnį paramos dydį.

Apie vienišų asmenų pensijų projektą

Šiandien šiek tiek oriau gyventi sau gali leisti tik našlių pensijas gaunantys vieniši asmenys, kuriems numatyta galimybė pasinaudoti mirusio sutuoktinio mokėtomis socialinio draudimo įmokomis (nuo 2020 m. našlių pensijos bazinis dydis – 26,13 Eur.). Tačiau tokia priemoka sudaro vos 6,5 proc. vidutinės senatvės pensijos dydžio. Akivaizdu, kad dėl mažo dydžio ji menkai veikia vienišų asmenų skurdo lygį ir nelabai padeda pakelti vienam asmeniui santykinai didesnius būsto išlaikymo kaštus.

Be to, pagal iki šiol galiojančius įstatymus valstybė remia tik santuoką sudariusius žmones, taip pamiršdama ir diskriminuodama tuos senjorus, kurie niekada nebuvo susituokę ar dėl įvairių priežasčių išsiskyrė.

Todėl, siekdami pagerinti visų vienišų pensininkų situaciją, pasiūlėme nustatyti, kad visiems senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems vienišiems asmenims būtų mokamos 0,3 šalpos pensijų bazės dydžio (42 eurų) vienišų asmenų pensijos. Vienišų asmenų pensijos būtų mokamos ne tik našliams, bet ir niekada nesusituokusiems ar išsiskyrusiems senatvės pensininkams.

Atrodė, kad vienišų pensininkų skurdo mažinimas yra visų politinių jėgų bendras tikslas. Ypač kai rudenį Seimas po pateikimo bendru sutarimu pritarė mūsų pateiktoms Šalpos pensijų ir Socialinio draudimo pensijų įstatymų pataisoms.

Toliau tikėjomės diskusijų dėl techninių įgyvendinimo detalių: pensijos dydžio ar įstatymo įsigaliojimo datos. Tačiau Vyriausybės išvada buvo visiškai kitokia nei galėjome įsivaizduoti.

Nors analogiška priemonė sukurti tokią paramos sistemą buvo įrašyta ir Vyriausybės darbų programoje, Vyriausybė mūsų siūlomam įstatymo projektui siūlo nepritarti. Nustebino ne tik neigiama Vyriausybės išvada, bet ir ministro L. Kukuraičio cinizmas atsivėręs diskusijų metu.

1. Visiškas abejingumas vienišų senjorų atžvilgiu. Ministrai Vyriausybės posėdyje klausimą dėl vienišų asmenų pensijų mokėjimo svarstė vos 20 sekundžių! Atmetė nepateikdami jokios alternatyvos, o atsakingas už socialinę gerovę ministras L. Kukuraitis posėdžio metu net nepravėrė burnos.

2. Atsirašinėjimo kultūra, o ne problemos sprendimo paieška. Savo atsiliepime Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad dabar galiojantis teisinis reguliavimas ir taip leidžia užtikrinti objektyvų valstybės paramos teikimą asmenims, gaunantiems mažas pensijas, nesvarbu, ar asmuo yra vienišas, ar ne. Tačiau kaip panacėja išskirta mažiausias pensijas gaunantiems asmenims mokama pensijų priemoka tėra visiško minimumo užtikrinimas. Tokia sistema niekaip neatliepia ypatingo vienišų asmenų statuso ir situacijos.

Juk vienišiems pensininkams būsto išlaikymas sudaro neproporcingai didelę disponuojamųjų pajamų dalį, kadangi šia našta jie negali pasidalinti su drauge gyvenančiu sutuoktiniu. Todėl visos bendros buities išlaidos gula ant vienišo asmens pečių.

3. Manipuliavimas informacija bandant supriešinti atskiras visuomenės grupes. Kalbėdamas apie mūsų pasiūlymą sukurti vienišų pensinio amžiaus asmenų paramos sistemą, L. Kukuraitis surezgė štai tokią mintį:

„Šis siūlymas, kurį siūlo konservatoriai, išmeta 200 tūkst. žmonių, tai yra žmones su negalia, o našlės pensijos atžvilgiu, visi, ir žmonės su negalia, kurie gauna netekto darbingumo išmoką, jie taip pat gauna ir našlės pensiją, našlio pensiją, o tuo tarpu konservatorių siūlyme trūksta socialinio teisingumo, jeigu norime pereiti nuosekliai, neturėtume išmesti 200 tūkst. žmonių.“

Tai visiškas melas arba nekompetencija.

Mes siūlome ne kažką nuskriausti, o tik išplėsti įtraukiant dabar ministro likimo valiai paliktus 90 tūkstančių vienišų senjorų. Siūlome lygiateisiškumo principu pagrįstą sistemą, kuri apimtų kuo daugiau panašaus likimo žmonių. Tuo tarpu neįgaliųjų dabar gaunamos pensijos mūsų siūlymuose net neaptariamos. Jos liktų tokios pačios kaip yra dabar.

4. Skirtingas tų pačių principų taikymas priklausomai nuo situacijos. Ministras pareiškė, jog mūsų siūlymas mokėti tokias išmokas visiems vienišiems pensininkams yra per dosnus, nes yra vienišų pensininkų, kurie gauna ir po 1000 eurų. Tai išgirdus, sunku kažką ir bepridurti. Kai vidutinė pensija yra vos 345 eurai, tai ministro svaičiojimai apie tūkstančius vartančius senolius atrodo juokingai.

Tačiau dar veidmainiškiau ministro pozicija atrodo kai pažvelgi į kitas paramos sistemas. Pavyzdžiui, vaiko pinigai mokami irgi visiems vaikams. Nors kai kurių vaikų tėvai yra tiesiog milijonieriai ir jiems parama nereikalinga. Bet ten ministras bėdos nemato.

5. Bandymas nutildyti tuos, kurie reikalauja pažadų vykdymo. Ministras L. Kukuraitis Delfi laidoje pareiškė, jog šių klausimų negali kelti konservatoriai. Lyg apie pensijas savo ekspertinę nuomonę galėtų turėti tik Ramūnas Karbauskis ar Agnė Širinskienė. O kiti – tylėkit kaip pelė po šluota. Šiukštu nepriminkit, kad Vyriausybė išsižada savo pačių patvirtintų įsipareigojimų.

Tačiau nepaisant pagrūmojimų, norime priminti, kad iškalbingasis Linas Kukuraitis socialinės apsaugos ministru dirba jau daugiau nei trejus metus. Trejus ekonominio augimo metus, per kuriuos Lietuvos senjorų skurdo rodikliai tik blogėjo.

Apmaudu dėl tokio ciniško visos Vyriausybės ir konkrečiai Socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio požiūrio, tačiau rankų dar nenuleidžiame. Esame parlamentinė valstybė, todėl galutinį sprendimą dėl įstatymo projekto priims Seimas. Tikimės, kad valdantieji visgi pamatys realią mūsų senjorų situaciją ir atsižvelgs ne tik į vienišų senjorų pagalbos prašymus, bet ir į ekspertų nuomonę.

Artėjantis balsavimas Seime aiškiai parodys, ar valdantieji savo pačių pažadus ir Vyriausybės įsipareigojimus vykdo tik kalbomis, ar realiais darbais.