1. Augant ekonomikai, sparčiai augs ir žmonių pajamos
Šiandien Lietuva yra pirma tarp pažangių pasaulio valstybių pagal realaus darbo užmokesčio augimą. Realaus, tai atėmus infliacijos poveikį.
Žmonių pajamų ir paskatų dirbti didinimas buvo nuoseklus mūsų Vyriausybės pasirinkimas. Algų augimas dėl įtemptos darbo rinkos išliks spartus, iš dalies tai rodo ir aukštas žmonių tikėjimas savo ekonominėmis perspektyvomis. Nors esame linkę laikyti save niurgzlių tauta, šiandien esame didžiausi optimistai Europoje, mūsų vartotojų pasitikėjimo indeksas yra aukščiausias.
Kadencijos metu vidutinis atlyginimas į rankas išaugo nuo 900 iki 1350 eurų. Jei išlaikysime apsukas – po ketverių metų vidutinis darbo užmokestis į rankas sudarys per 2000 eurų. Tą rodo objektyvios projekcijos. Vidutinė senatvės pensija su stažu išaugo nuo 400 iki 644 eurų. Jei išlaikysime ekonomikos augimo spartą, 2028 metais sudarys beveik 1000 eurų.
2. Apsirūpinsime elektra savarankiškai
Kita sritis kur dar visai neseniai rusija laikė visą Europą už pavadėlio – energetika. Lietuva čia rodė pavyzdį. Iškart po Ukrainos užpuolimo atsisakėme rusiškų dujų, naftos ir elektros. Ačiū, nereikia.
Tuo tarpu mes investavome į atsinaujinančią energetiką. Turime saulės, vėjo ir vandens. Naudokimės. Dėl priimto proveržio paketo išaugo vietinės žalios elektros gamyba, dabar šalyje pasigaminame nebe trečdalį, o beveik du trečdalius sunaudojamos elektros.
Ateinančių metų uždavinys – nemažinti tempo. 2027 metais galime visą reikalingą elektrą pasigaminti patys, taip sumažinsime kainų svyravimus. Ateinančiais metais atsijungę nuo sovietinio palikimo – BRELL žiedo – sinchronizuosimės su Vakarų Europa.
Energetinė Lietuvos nepriklausomybė yra tai, ką būtina įtvirtinti – ji užtikrina šalies politinę nepriklausomybę ir kuria atsparumą Volodios įtakai.
3. Planas – 3 milijonai
Turime visas sąlygas tam, kad Lietuva vėl sparčiau augtų ir taptų 3 milijonų šalimi – pirmiausia, gausėjančių šeimų ir iš užsienio grįžtančių išeivių dėka.
Mūsų tikėjimą sėkme rodo įkvepiantys pastarųjų metų migracijos rodikliai. Neatsitiktinai per šią kadenciją pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo į Lietuvą kasmet grįžo daugiau žmonių nei išvažiavo.
Šiandien Lietuvoje gyvena 2,89 mln. žmonių. Jei išsilaikys pastarųjų ketverių metų tendencijos, trijų milijonų šalimi tapsime jau 2027 metais.
4. Mūsų siekis – „Tvirtovė Lietuva“
Krašto gynyboje Lietuva taps ašaka, kuria paspringtų bet koks agresorius.
Per pastaruosius ketvertą metų padidinome gynybos finansavimą beveik 2,5 karto. Šiandien esame 4-ta šalis tarp NATO valstybių pagal skiriamas lėšas krašto apsaugai. Priimti susitarimai leidžia užtikrinti ilgalaikį finansavimą krašto apsaugai.
Turime naujus NATO gynybos planus, turime sutarimą su Vokietija dėl sunkiosios brigados dislokavimo, turime sprendimą dėl nacionalinės sausumos divizijos suformavimo. Ateinantys ketveri metai bus kritiniai šių planų įgyvendinimui. Per juos užtikrinsime reikalingą finansavimą, įsigysime reikalingas oro gynybos sistemas, užbaigsime karinės infrastruktūros įrengimą, plėsime gynybos pramonės apimtis Lietuvoje.
Su kitomis regiono šalimis tapsime neperžengiama tvirtove. Čia nebus Ruskij Mir. Nei dabar, nei kada nors.
5. Lietuva išliks ekonominio augimo lyderė regione
Nepaisant vykusių krizių, mūsų šalies ekonomika augo bene sparčiausiai Rytų–Šiaurės Europos regione. Prie to prisidėjo ir kryptingos Vyriausybės pastangos skatinant investicijas, perėjimą prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos.
Išlaidos mokslui išaugo 2,5 karto, sukurtas nacionalinis plėtros fondas su milijardinėmis finansinėmis priemonėmis inovatyviam verslui, sukurtas ir įgyvendinamas beveik 4 mlrd. eurų vertės reformų ir investicijų planas „Naujos kartos Lietuva“.
Kitoms Baltijos šalių ekonomikoms stagnuojant, esam netgi vadinami tam tikru „ekonominiu fenomenu“.
Išnaudosime sukurtus instrumentus skatindami pramonės virsmą robotizacija ir skaitmenizacija grįsta pramone. Auginsime persikvalifikuojančių ir naujas kompetencijas ugdančių darbuotojų skaičių. Remdamiesi jau pasiteisinusiomis praktikomis, skatinsime įmonių inovacijų ir kompetencijų ugdymo centrų kūrimąsi šalia universitetų taip sudarydami sąlygas komercializuoti mokslo vaisius. Esame alkani pergalių, todėl ne tik dirbame, bet ir mokomės dirbti prasmingiau.
Tikiu, kad nemažindami apsukų, per ateinantį dešimtmetį pasieksime ir pralenksime bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam žmogui europinį vidurkį.
Mes galime įtvirtinti Lietuvos sėkmės istoriją
Mūsų proseneliai, seneliai ir tėvai įskiepijo mums šį įsipareigojimą, dabar mes giname ir auginame šią valstybę. Ne tik sau, bet ir savo vaikams ir anūkams.
Dėl geografinės lokacijos buvome ir esame nuolatiniame Volodios dėmesio centre. Bet neleisime, kad jis formuotų ar ribotų mūsų planus savo valstybės kūrimui.
Nuo Lietuvos žmonių pasirinkimo priklauso, ar 5 Lietuvos sėkmės faktai taps bendru mūsų siekiu.