O krizę, teigia Europos Komisija, sukėlė komerciniai bankai, ne Vyriausybės, kaip buvo spekuliuojama, ypač Lietuvoje, krizės pradžioje. Tačiau visoms ES vyriausybėms mokesčių mokėtojų pinigais teko gelbėti ir tuos pačius bankus, rinkas, ekonomikas.
"Suma, kurią padengė valstybės narės", - sakė komisaras A.Šemeta - "yra sunkiai suvokiama - 4,6 trilijonai eurų". Ir toliau: "tai mokesčių mokėtojų pinigai, kurių bent dalis turi būti grąžinta".
Net 64 procentai europiečių tokiam finansinių sandorių mokesčiui pritaria. Tiesa, A.Kubiliaus Vyriausybė, nors ir neprieštaravo, tačiau tokio mokesčio įvesti, greičiausiai atsižvelgdama į komercinių bankų interesus, neskubėjo.
Visoje šioje istorijoje yra nemažai įdomių ir net savotiškai ironiškų dalykų. Jau tik todėl, kad būtent komisarui A.Šemetai, "naktinės" konservatorių mokesčių reformos tėvui, teko šį projektą projektą teikti ir ginti Europos Parlamente. Tuometinis A.Kubiliaus Vyriausybės finansų ministras 2008 metais galvojo, jog krizę Lietuvoje sukėlė ne užsienio komerciniai bankai, o prieš tai dirbusi Vyriausybė. Dar daugiau, nesuvokę ar nenorėję suprasti tikrųjų krizės priežasčių, konservatoriai vietoje žingsnių švelninančių jos pasekmes, vėl greičiausiai komercinių bankų patarti, ėmėsi mokesčius didinti... Ir, aišku, krizę tik pagilino. Jau tik todėl Lietuvos nuosmukis buvo daug didesnis nei kaimyninių šalių.
"Naktine" mokesčių reforma buvo smogta šalies ekonomikai, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui, išaugo nedarbas ir emigracija, "šešėlinė" ekonomika, kaip viso to pasekmės. Nemažiau neigiamai verslą, investuotojus paveikė beatodairiškas Vyriausybės vadovo A.Kubiliaus ir jo partijos propagandininkų gąsdinimas krize.
Tai buvo naudinga gal tik komerciniams bankams, kurie naudodamiesi supanikavusia Vyriausybe, skolino jai už beveik fantastiškas palūkanas. Palyginimui - iš Tarptautinio valiutos skolinusi Latvija pusantro karto pigiau už tas paskolas moka ir jau baigia jas grąžinti. Lietuvą dar ilgai slėgs didžiulė skola ir jos aptarnavimo kaštai.
Latvija tuo tarpu planuoja ne tik sugrąžinti TVF paskolą,bet jau 2014 metais prisijungti prie euro. Pramonininkų konfederacijos prezidentas R.Dargis teigia, jog kol A.Kubiliaus Vyriausybė bandė vytis Estiją, o atsiliko ir nuo Latvijos...
Taip pat ir euro įvedimo aspektu. Ir taip atsitiko būtent todėl, kad Latvija skolinosi iš TVF keliskart pigiau.
Gal tuometinė valdžia turėjo kokių nors rimtesnių argumentų, jog reikia triskart brangiau skolintis iš komercinių bankų, o ne pigiau iš TVF ? Vienintelis argumentas, kurį teko iš jų girdėti, esą Lietuva nesižemins su paskolomis iš TVF, nors ši institucija tam ir skirta, o skolinsis iš komercinių bankų.
Išdidžios, nors ir panikavusios A.Kubiliaus Vyriausybės veiklos rezultatus matome - didžiulė valstybės skolos našta biudžetui ir mokesčių mokėtojams, nemažėjant bedarbystė, emigracija virstanti evakuacija, išsikerojusi "šešėlinė" ekonomika.
Ir tai jie, buvę valdantieji, vadina "krizės įveikimu".